Po liūčių – nematoma grėsmė šulinių vandenyje: specialistai įspėja gyventojus

Gyventojams, geriantiems šulinių vandenį, po tokių oro reiškinių rekomenduojama atlikti vandens tyrimus.

Po stiprių liūčių į gruntinius vandenis gali patekti paviršinė tarša – įvairios cheminės medžiagos, žemės ūkyje naudojamos azotinės medžiagos, pesticidai, organinės medžiagos ir mikroorganizmai. Nitritai ir nitratai į gruntinius vandenis gali patekti iš netoliese esančių tvartų, vištidžių ar lauko tualetų.

„Šiomis toksinėmis medžiagomis užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jų nepašalins nei virinimas, nei buitiniai vandens filtrai, todėl, jei yra tikimybė, kad lietaus vanduo galėjo patekti į šulinį, labai svarbu atlikti vandens tyrimus“, – sako NVSPL Cheminių tyrimų poskyrio vedėja Gintautė Gelumbauskienė.

Apie padidėjusią organinę taršą gali signalizuoti pakitusi vandens išvaizda – jis gali tapti drumstas, įgauti gelsvai rudą atspalvį ar salstelėjusį skonį. Naftos produktų patekimas į šulinį reiškia rimtą požeminio vandens taršą – tokio vandens vartoti negalima, o šulinį būtina išpumpuoti ir išvalyti.

Po gausių liūčių į šulinius gali patekti ir sveikatai pavojingų bakterijų bei kitų mikroorganizmų. Užteršto vandens vartojimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vėmimą ar karščiavimą. Skirtingai nei cheminės taršos atveju, bakterijas galima sunaikinti virinant vandenį, todėl maistui rekomenduojama vartoti tik virintą šulinio vandenį.

Vandens kokybę gali pabloginti ne tik liūtys. Po užsitęsusių sausrų sumažėjus vandens lygiui šuliniuose padidėja įvairių medžiagų koncentracija, todėl gali pakisti vandens skonis, kvapas ir saugumas. Karštuoju metų laiku aukšta vandens temperatūra taip pat sudaro palankesnes sąlygas daugintis patogeninėms bakterijoms, o vandeniui tekant plastikiniais vamzdžiais į jį gali patekti lakiųjų organinių junginių.

Vasarai artėjant į pabaigą NVSPL specialistai rekomenduoja ištirti amonį, nitritus, nitratus, permanganato indeksą, geležį, manganą, Escherichia coli, enterokokus ir koliformines bakterijas. Šie tyrimai padeda įvertinti, ar geriamasis vanduo yra saugus vartoti, ir laiku nustatyti galimą cheminę ar mikrobiologinę taršą.