Vasario 2 – 9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 12 proc., nuo 193 Eur / MWh iki 216 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 215 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę, pirmadienį, Lietuvos elektros suvartojimas buvo netoli rekordinio per rinkos laiko vienetą (15 minučių) ir siekė 2564 MW. Tačiau pagerintas savaitės poreikio rekordas, kuris pasiekė 360 GWh. Išaugusią paklausą užtikrino didesni importo srautai, nes vietos gamyba neaugo. Dėl to nežymiai padidėjo vidutinė elektros kaina. Prie kainų augimo prisidėjo ne tik dėl šalčių išaugusi elektros paklausa, bet ir neplanuoti šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Lietuvoje,“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. nuo 353 GWh iki 360 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 64 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 230 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 236 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 4 proc. nuo 119 GWh iki 115 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 3 proc. nuo 78 GWh iki 75 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės gamino 23 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Bendras importo kiekis augo 10 proc. nuo 148 GWh iki 163 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. iš Latvijos, o likę 15 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 35 proc. nuo 39 GWh iki 25 GWh. 93 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 7 proc. į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
