„Projektai bet kokiu atveju tikrai turi vystytis, klausimas (kyla – BNS) tiktai dėl jų detalių, apimčių (...) Nematau nieko blogo, bus atsakymai pagrįsti, objektyvūs, teisingi ir bus viskas gerai“, – BNS penktadienį sakė Saulius Skvernelis.
„Svarbiausia, kad neliktų jokių dėmių ir šešėlių, kuriais būtų galima ateityje interpretuoti, spekuliuoti ar kaip nors kitaip naudotis“, – pridūrė jis.
Premjeras pabrėžė pasitikintis naujuoju „Lietuvos energijos“ vadovu Dariumi Maikštėnu ir tikisi, kad pastarasis atsakys į visus tiek Vyriausybei, tiek visuomenei kylančius klausimus.
„Mes turime labai aktyvų dialogą su naujuoju „Lietuvos energijos“ vadovu, jis turi pasitikėjimą ir tikrai į visus klausimus stengiasi ir, matyt, atsakys. Manau, kad tas dialogas leis atsakyti ne į vien man, bet ir visuomenei rūpimus klausimus. Pirmiausiai vilniečiams ir kauniečiams, kurie tikrai turi baimių arba tam tikrų abejonių dėl svarbiausio dalyko – dėl jų sveikatos ir gyvybės užtikrinimo“, – teigė S.Skvernelis.
„Yra šiukšlių deginimo problema, jų kiekis ir pasekmės. Tiesiog reikia dar kartą paneigti tas abejones, kurios yra iškilę, kurios yra pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis“, – aiškino premjeras.
Pasak jo, taip pat reikia sulaukti „Lietuvos energijos“ atliekamo vidaus audito dėl kogeneracinių jėgainių projekto vadovo Nerijaus Rasburskio galimų sąsajų su jo verslu praeityje rezultatų, taip pat teisėsaugos institucijų, į kurias abejodama projektų skaidrumu kreipėsi Vyriausybė, atsakymų.
„Tiesiog nebėkime į priekį, yra ir auditai paskirti, tyrimai atliekami, galiausiai skaičiavimai atliekami“, – sakė S.Svernelis.
Praėjusią savaitę S.Skvernelis Vilniuje ir Kaune statomas kogeneracines jėgainės pavadino korupciniais ir gyventojus nuodijančiais projektais.
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Maikštėnas šią savaitę interviu BNS sakė, kad tikisi išsklaidyti abejones dėl jėgainių. Jo teigimu, bendrovė nesvarsto galimybės atsisakyti projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti jų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis jų sutarčių.
Abejonių, ar Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms pakaks atliekų, dabartinei Vyriausybei kilo nuo pat jos veiklos pradžios, tačiau 2017-ųjų balandį S.Skvernelis pareiškė, kad projektai toliau bus vykdomi, nes bendrovė pateikė ekonominį pagrįstumą patvirtinančius skaičiavimus.
Tuomet premjeras sakė, kad jokio kito sprendimo Vyriausybė dėl jėgainių nepriiminės ir galioja ankstesnio ministrų kabineto sprendimas jas pripažinti valstybei svarbiomis.
Pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurios kartu degintų apie 360 tūkst. tonų atliekų per metus, Lietuvoje iš viso būtų sudeginama apie 560 tūkst. tonų atliekų.
Pernai vasarį Europos Komisijos paskelbtoje aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.
Pasak EK, optimalus deginamų komunalinių atliekų kiekis turėtų siektų 20-25 proc., o šį rodiklį viršijantys pajėgumai trukdytų Lietuvai iki 2020 metų pasiekti 50 proc. atliekų perdirbimo rodiklį.
„Lietuvos energija“ tuomet teigė, kad EK ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos, todėl ir skaičiuojama, kad trijų elektrinių deginimo pajėgumai būtų per dideli.
