Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis priminė, kad po prezidentės inauguracijos Vyriausybė turės iš naujo gauti įgaliojimus Seime. Jis klausė, kaip valdantiesiems pavyks vykdyti dosniai dalijamus pažadus
Žada didesnes algas
Tikiuosi, kad pavyks didinti ir minimalią algą, – sakė ministras pirmininkas.
A.Butkevičiaus teigimu, mokesčių surenkama daugiau, nei planuota. Pasak jo, mokesčių administravimui skiriamas itin didelis dėmesys, todėl biudžeto deficitą pavyko sumažinti nuo 2,9 iki 2,2 proc.
Pasak premjero, kitąmet ministerijų valdymui skiriamos išlaidos mažės 5 proc. „Tikiuosi, kad pavyks didinti ir minimalią algą“, – sakė ministras pirmininkas.
A.Butkevičius priminė, kad Estija pajuto didelį finansinį smūgį dėl pasikeitusios pasaulinės situacijos. Jis teigė, kad Lietuvą gelbsti sustiprėjęs eksportas į užsienio rinkas.
„2015 m. prognozuojame 4,3 proc. augimą. Europos Komisija prognozuoja 3,7 proc, augimą. Tikimės teigiamo euro poveikio. Pagal mokesčių surinkimą dėl paskutinės vietos kovojome su Rumunija ir likome paskutiniai. Tai rodo, kad mūsų ištekliai dideli, nes mokesčių tarifai nėra maži“, – sakė R.Šadžius.
Pretenzijų „Gazprom“ neatsisako
Paklaustas, kokiomis sąlygomis pavyko sutarti su „Gazprom“ dėl nuolaidų dujoms, A.Butkevičius sakė, kad dėl pretenzijų Stokholme arbitraže derėtasi nebuvo.
„Iš Vyriausybės pusės jokių laiškų nebuvo. Apie laiškus iš „Lietuvos dujų“ aš informacijos neturiu. Šiuo metu derybos su „Gazprom“ dėl sutarties nuo 2016 m. nevyksta“, – sakė A.Butkevičius.
Energetikos ministras patikino, kad net toks klausimo kėlimas gali būti kenksmingas.
„Mums reikia laiko iš naujo pasižiūrėti į situaciją. Vienas esminių klausimų buvo trečiojo paketo įgyvendinimas. Dabar aišku, kad „Gazprom“ nedalyvaus, bet dar ne visi klausimai atsakyti, – pavyzdžiui, dujų tranzitas į Karaliaučių. Kalbėsimės toliau dėl arbitražinio ginčo ateities. Esame atviri tartis, kaip jį būtų galima spręsti už arbitražo ribų“, – sakė J.Neverovičius.
Ministras teigė neturintis galimybės sekti „Lietuvos dujų“ susirašinėjimo. Valstybei nusipirkus „Lietuvos dujas“ nedelsiant bus atliktas teisinis auditas.
Į priekaištą, kad „Lietuvos dujos“ buvo parduotos gerokai per pigiai tikintis ilgalaikių nuolaidų, kurios nebuvo taikytos, A.Butkevičius atsakė: „2002 m. Vilniaus centre vienas kvadratinis metras kainavo iki 2 tūkst. litų. Šiuo metu – 10 tūkst. litų. Kaina padidėjo penkis kartus.“
Parduotas viceministro postas
Užkulisiuose plačiai kalbama, kad už 250 tūkst. litų buvo parduotas energetikos viceministro postas. Sandoris įvyko dalyvaujant vienai iš įmonių, kuri turi ilgalaikius interesus šilumos sektoriuje, – teigė G.Steponavičius.
Parlamentaras Gintaras Steponavičius klausė, kaip vertinti jo turimą skandalingą informaciją: „Užkulisiuose kalbama, kad už 250 tūkst. litų buvo parduotas energetikos viceministro postas. Sandoris įvyko dalyvaujant vienai iš įmonių, kuri turi ilgalaikius interesus šilumos sektoriuje.“.
„Dažnai susitinku su STT vadovais. Apie jūsų paminėtą atvejį aš informacijos neturiu. Apie tai pasiteirausiu. Jeigu STT žinojo, tai kodėl man laiku neraportavo. Jei tai netiesa, tai mes galime daug ką apkaltinti“, – atsakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad jokie viceministrai, kuriems bus pareikšti įtarimai, savo postuose neliks.
Energetikos ministras J.Neverovičius teiravosi, apie kurį iš trijų viceministrų kalbama, tačiau G.Steponavičius siūlė vadovautis sveika nuovoka ir pavardės nepasakė.
VMI vadovo atleidimui pritarė
Parlamentarą Vitalijų Gailių domino, kokiais kriterijai nusprendžiama, kurie ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovai turi likti savo poste, o kuriems įgaliojimai nėra pratęsiami.
Premjeras atsakė, kad jo netenkina valstybės įstaigų vadovų vertinimas, nes jiems keliami tikslai nėra aiškūs. Pasak jo, rotacija nėra blogai, todėl, kad kompetentingi vadovai turi galimybę dalyvauti konkursuose.
Paprašytas įvertinti Valstybinėns mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo darbą, jis teigė, kad tai finansų ministro kompetencija ir sprendimui nepratęsti VMI vadovo įgaliojimų jis pritaria.
Remigijus Šimašius teigė, kad 2012 m. vykdant valstybės įmonių reformą buvo sukurti instrumentai, kaip vadovams kelti konkrečius tikslus, tačiau jais nesinaudojama.
