Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 28d. 15:13 , atnaujinta: 2013 birželio 28d. 15:29

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: nėra rizikos, kad bus atidėtas energetinių projektų finansavimas

Dalia Grybauskaitė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams susitarus dėl lankstesnio biudžeto panaudojimo, energetikos jungtims numatytų lėšų neketinama perkelti programoms, kuriomis bus siekiama sumažinti jaunimo nedarbą. Todėl, prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, nėra rizikos, kad būtų atidėtas mūsų šaliai svarbių projektų finansavimas.

„Džiaugiuosi, kad mano argumentai buvo išgirsti, ir pinigai, kurie bus paimti jaunimo nedarbo problemoms, neturės neigiamos įtakos energetiniams tikslams, kurie Taryboje buvo priimti prieš mėnesį“, – pasibaigus ES viršūnių susitikimui Briuselyje, žurnalistams sakė valstybės vadovė.

ES laikomasi nuomonės, kad reikia finansuoti energetinių salų panaikinimą. „Mėginome apriboti riziką, kuri galėjo įvykti dėl resursų perskirstymo, – teigė prezidentė. – (…) Prieš porą dienų Europos Komisija, pristačiusi naują biudžetą, aiškiai parodė, iš kur bus imami pinigai. Sugebėjome laiku ir operatyviai pasiekti, kad prioritiniai energetiniai projektai nebus nuskriausti.“

D.Grybauskaitė: „Ką priklauso daryti nacionalinėms vyriausybėms, turi būti daroma nepriklausomai nuo to, kokie pinigai ateina ir iš kur. Europiniai pinigai gali tik padėti. Tai yra pačios Lietuvos atsakomybė.“

Tiesa, tokį sprendimą galutinai žadama patvirtinti tik rudenį, greičiausiai spalį. Konkrečios paramos sumos paaiškės patvirtinus galutinį projektų sąrašą. Tiesa, tai bus ne šimtaprocentinis finansavimas – Lietuvai tam reikės skirti pinigų.

Prioritetinių projektų sąraše – elektros tiltai į Lenkiją ir Švediją. „Turime patvirtinmą, nematau rizikų, kad finansavimas galėtų būti atidėtas. Tikiuosi, su šita pataisa užsitikriname, kad prioritetai išliks“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Vyriausybė turės pasistengti pasiimti paramą

Kad Lietuva jau nuo kitų metų galėtų efektyviai panaudoti paramą jaunimui nedarbui mažinti, turės pasistengti Vyriausybė, visų pirma – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o tam ruoštis reikia jau dabar.

„Lėšos iš socialinio ir kitų fondų turės būti pagrįstos konkrečiais projektais, – pabrėžė D.Grybauskaitė. – (…) Nedarbo klausimai, kaip ir visi socialiniai, pagal Europos sutartis yra tiesioginė nacionalinių vyriausybių atsakomybė.“

Ji pridėjo norinti „apmažinti iliuzijas“ – parama neišspręs visų problemų, europiniai pinigai gali tik padėti jas spręsti.

Europoje priskaičiuojama 6 mln. darbo neturinčių jaunų žmonių, taigi parama vienam žmogui vidutiniškai sieks 1000-1500 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, Austrijoje vieno žmogaus mokymas atsieis 45 tūkst. eurų.

„Manyti ir laukti nieko nedarant, kad nedidelė suma išspręs problemas, – nereikia nei savęs apgaudinėti, nei žmonių, – įspėjo prezidentė. – Aiški žinia – ką priklauso daryti nacionalinėms vyriausybėms, turi būti daroma nepriklausomai nuo to, kokie pinigai ateina ir iš kur. Europiniai pinigai gali tik padėti. Tai yra pačios Lietuvos atsakomybė.“

Didžiausias dėmesys – jaunimo nedarbui mažinti

Kaip jau buvo skelbta, ES šalių lyderiai susitarė dėl trilijono eurų nesiekiančio 2014-2020 m. biudžeto. Bendrijos narės ir Europos Parlamentas dėl jo susiderėjo kone paskutinę Airijos pirmininkavimo minutę. Priešingu atveju ši našta būtų tekusi Lietuvai, kuri pirmadienį pradeda pirmininkauti ES Tarybai.

960 mlrd. eurų biudžetas – pirmą kartą ES istorijoje mažesnis nei buvęs prieš tai.

ES narių lyderiai sutiko skirti 6 mlrd. eurų (20,72 mlrd. litų) jaunimo mokymui ir naujų darbo vietų kūrimui – tai turėtų paskatinti krizės apimtos Europos ūkio augimą.

Statistika rodo, kad jaunimo nedarbas ES siekia maždaug 25 proc., Lietuvoje – 26,4 proc., o Graikijoje ir Ispanijoje – daugiau nei 50 proc.

Iš energetiniams projektams skirtų lėšų Jaunimo garantijų fondui ketinama „paskolinti“ 30 proc. sumos, kurie bus kompensuoti vėlesniais finansinės perspektyvos metais.

Nors dėl biudžeto ES šalių lyderiai susitarė dar vasarį, jo patvirtinimą vėliau blokavo EP. Po šio viršūnių susitikimo biudžeto skaičiai nepasikeitė,  bet, EP pageidavimu, vienais metais nepanaudoti pinigai galės būti perkelti į kitus, užuot juos grąžinus, kaip būdavo iki šiol. EP pirmininkas Martinas Schulzas paragino kolegas pritarti tokiam kompromisui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką