„Manau, kad mes turime labai rimtai vertinti savo gamybą. Mes Lietuvoje vis dėlto gaminame per mažai, lyginant su kitomis valstybėmis. Ir, pavyzdžiui, šią žiemą mes pamatėme, kad kai dėl šalčio Skandinavijoje, visose šalyse elektros kaina išaugo, mums gamybos vietinės pritrūko. Tai irgi geras pavyzdys, kuris parodo, kad mes turėtume stiprinti ir savo gamybą“, – sakė R.Masiulis Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame interviu , kuris parengtas bendradarbiaujant su BNS.
Jis pripažino, kad viena iš galimybių didinti vietos elektros energijos gamybos pajėgumus yra naujos atominės elektrinės statyba, sprendimai dėl kurios vis dar nėra priimti.
„Vienas iš jų, kuris anksčiau buvo matomas ir kuris iki šiol guli ant stalo – tai atominė energetika. Tačiau gaila, kad ji stringa dėl to, kad turime daug partnerių. Turim latvius, estus ir mes... Sutarti visais klausimais tikrai sunku“, – tvirtino ministras.
Jo teigimu, priimant sprendimus dėl atominės energetikos plėtros būtina gauti ir šalies gyventojų pritarimą.
„Pas mus visuomenė buvo, sakyčiau, šiek tiek supriešinta, ypač referendumo šiuo klausimu. Per mažai buvo dirbama, per mažai buvo aiškinama. Tai dabar, jeigu mes pamatytume kad pagal ekonomines sąlygas tas projektas gali būti vystomas, be abejo visuomenei reiktų gerai tai išaiškinti“, – pabrėžė R.Masiulis.
Derybos tarp Baltijos šalių dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje iš esmės nebevyksta po to, kai 2012 metais Lietuvoje surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Iš karto po to pradėjusi dirbti dabartinė Vyriausybė kelis kartus skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl VAE, tačiau jų taip ir nesulaukta.
Lietuva strategine investuotoja į atominę elektrinę 2011 metais parinko Japonijos „Hitachi“. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva projektą galėtų įgyvendinti vien su „Hitachi“.
