TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Rinkos dalyviai: „Lords LB“ energetikos ir infrastruktūros fondui bus sunku rasti investicijų objektų

Dalius Misiūnas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Dalius Misiūnas
Šaltinis: BNS
0
A A

Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ steigiamas pirmasis Lietuvoje investicijų į energetiką ir infrastruktūrą fondas (BEIF) gali tapti didžiausiu privataus kapitalo fondu Lietuvoje, tačiau surasti potencialių investavimo taikinių jam gali būti sudėtinga, teigia rinkos dalyviai.

„Iš to, ką jie deklaruoja norintys pirkti, ir taip jau tų norinčių pirkti tuos dalykus yra. Tai galbūt labiau tinka kalbant apie Lietuvą, tačiau manau, kad panašiai yra ir kitose Baltijos šalyse (....) Jau dabar yra kur kas didesnių, ne vienerius metus veikiančių privačių užsienio fondų, tačiau nėra didelių rimtų projektų, kuriuose jie galėtų dalyvauti“, – BNS sakė investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ vadovaujantis partneris Žygintas Mačėnas.

„Iš tikro yra tokia situacija, kad tų pinigų, galima sakyti, yra perteklius, dėl to ir kuriasi įvairūs fondai, kurie ieško, kaip tuos pinigus panaudoti. Trumpalaikėje perspektyvoje bent jau energetikoje poreikio papildomai finansuoti į projektus nėra, bet visą laiką reikia galvoti, kas bus ateityje. Galbūt padėtis pasikeis ir atsiras jiems niša“, – BNSteigė valstybės kontroliuojamo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas.

Planuojamos investicijų kryptys - neaiškios

Pasak Ž.Mačėno, kiekvieno potencialaus investuotojo atėjimas yra sveikintinas dalykas, tačiau naujasis BEIF fondas kol kas nieko nėra nuveikęs.

„Kol kas iš esmės yra tik deklaracija apie kuriamą fondą ir jo būsimą dydį. Lietuvoje jau turėjome pavyzdžių, kaip paskelbus apie kuriamą fondą, jis taip ir nesusikurdavo, arba pritrauktų lėšų suma būdavo kur kas mažesnė. Tačiau jei deklaruojami 200 mln eurų iš tikrųjų bus surinkti, turėsime galingą, didžiausią privataus kapitalo fondą Lietuvoje“, – BNS sakė Ž.Mačėnas.

Nurodoma, kad BEIF ketina investuoti į transportą ir infrastruktūrą, tačiau tikslios planuojamų investicijų kryptys nėra apibrėžtos.

Pasak jo, nurodoma, kad BEIF ketina investuoti į transportą ir infrastruktūrą, tačiau tikslios planuojamų investicijų kryptys nėra apibrėžtos, todėl realiai fondas tikriausiai turėtų gana plačias galimybes, rinkdamasis potencialius investicijų projektus.

„Tačiau ar bus ką pirkti? Čia taip pat kyla abejonių. Jei kalbame apie alternatyvią energetiką, tai norinčių pirkti, sakykime, vėjo jėgaines, yra pakankamai ir dabar, tačiau parduodančių nėra.

Tačiau gali būti ir taip, kad fondas yra steigiamas pastaruoju metu Lietuvoje gana madingu atvirkštiniu būdu, kai jau yra žinoma, kas bus perkama, tačiau tam neturima pinigų. Galbūt fondo steigėjai jau labai konkrečiai žino, ką norėtų nusipirkti, kokius ketinimų protokolos turi“, – teigė Ž.Mačėnas.

Anot jo, tokiu atveju, pavyzdžiui, į fondą gali būti surinkta ir sėkmingai investuota 50 mln. eurų, kas padėtų rinkti į fondą likusias lėšas. Tokių pradinių investicijų, pasak Ž.Mažėno, pakaktų keletui biokatilinių arba nelabai didelio vėjo elektrinių parko įsigijimui.

Vertina kai partnerį

Pasak „Lietuvos energija“ vadovo, naujasis fondas gali tapi holdingo partneriu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte, taip pat investuojant į vėjo elektrinių parkus.

„Tokie fondai nėra naujiena, jie veikia tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.(...) Būdami energetikos infrastruktūros versle, mes esame daugiau strateginis investuotojas – ne tik dedame pinigus, bet ir prisiimame atsakomybę už pačią veiklą, jos valdymą. Toks fondas negalėtų su mumis konkuruoti šitoje funkcijoje, bet kaip papildomas finansavimo šaltinis galėtų būti mūsų partneriu“, – BNS sakė D.Misiūnas.

Mes norime turėti kontrolę, tai mums yra svarbu kaip energetikos kompanijai. Bet šalia to turėti partnerius, – D.Misūnas.

Pasak jo, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą šiuo metu įgyvendina pati „Lietuvos energija“, tačiau užbaigus statybas ir pradėjus elektrinei veikti, norėtų pritraukti partnerį, kuriuo galėtų tapti ir finansinis investuotojas. Jo manymu, fondui gali būti pasiūlyti ir mažumos akcijų pakeitai „Lietuvos energijos“ planuojamuose įsigyti vėjo jėgainių parkuose.

„Mes norime turėti kontrolę, tai mums yra svarbu kaip energetikos kompanijai. Bet šalia to turėti partnerius, manome, yra labai sveikintinas dalykas. Tą mes jau darome Kaune, kur kartu su „Fortum“ plėtojame kogeneracinės jėgainės projektą. Ten, kur įmanoma ir efektyvu, ir toliau stengsimės naudotis partneryste“, – BNS teigė D.Misiūnas.

Su „Lords LB Asset Management“ ir BEIFatstovais dėl galimų investicijų D.Misiūnas sakė kol kas nekalbėjęs.

Privataus kapitalo investicijų poreikio nejaučia

Energetikos ministras Rokas Masiulius, kurio ministerijai yra pavaldžios dujų ir elektros energijos tiekimo infrastruktūrą valdančios bendrovės „Amber Grid“ ir „Litrid“, taip pat rezervuotai vertino BEIF galimybę dalyvauti įmonių įgyvendinamuose projektuose.

„Jei fondas mums pateiktų pasiūlymą, be abejo, jį svarstytume, tačiau iki šiol buvome linkę labiau verstis valstybės lėšomis (...) Pagrindiniai projektai jau yra įgyvendinti, todėl didelio poreikio papildomam finansavimui šiuo metu nejaučiame“, – BNS sakė R.Masiulis.

Jis taip pat pabrėžė, kad didelius energetikos infrastruktūros projektus pakankamai noriai finansuoja Europos Komisija bei tarptautinės finansų institucijos – pavyzdžiui, Šiaurės investicijų bankas.

Nejaus „Leo LT“ šleifo?

„Lords LB Asset Management“ didžiausias akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, kuris priklauso ir BEIF fondo vadovų komandai, būdamas vadinamojo VP dešimtuko nariu, dalyvo nesėkmingai pasibaigusiame atominės elektrinės projekte „Leo LT“. Tačiau, anot rinkos dalyvių, naujojo fondo ir „Leo LT“ lyginti negalima, nes jų veiklos modeliai yra visiškai skirtingi.

„Kalbant apie „Leo LT“, ten buvo mažumos investuotojas (VP dešimtukas – BNS) su kontroliuojančiom ambicijom, tai tikrai nebuvo panašu į finansinį mažumos investuotoją. Ofondas yra daugiau pasyvus investuotojas, kuris duoda pinigus, tikisi grąžos ir nori tvarkingo valdymo, tačiau niekada nesikiša į esminius strateginius sprendimus arba pačios strategijos įgyvendinimą“, – BNSsakė D.Misiūnas.

Ž.Mačėnas taip pat sakė, kad į mažumos investuotojo statusą pretenduojantis fondas neturės įtakos priimant strateginius sprendimus.

„Net ir surinkęs maksimalų planuojamų lėšų kiekį, pritraukęs tokio pat dydžio skolinto kapitalo dalį, šis fondas bus per mažas dalyvauti kažkokiuose rimtuose reikaluose. Juolab, kad apie valstybės energetikos įmonių privatizavimą ar dalinį listingavimą dabar net nebekalbama“, – BNS sakė Ž.Mačėnas.

Per 3 metus – 200 mln. eurų

„Lords LB Asset Management“ šią savaitę pranešė steigianti BIF fondą, kuris investuos į energetikos ir infrastruktūros projektus trijose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje, jei projektai bus susiję su Baltijos šalimis. Per trejus metus bus siekiama į fondą pritraukti ne mažiau kaip 200 mln. eurų, o maksimalus fondo dydis (Hard Cap) gali siekti 250 mln. eurų.

Į infrastruktūrą ketinama investuoti ne mažiau kaip 90 proc. fondo lėšų, į transporto sektorių – 20-40 proc., energetiką – 20-30 proc., komunalinių paslaugų sektorių – 10-30 proc. lėšų, ryšių infrastruktūrą – iki 5 proc. fondo lėšų. Fondas Baltijos šalims ketina skirti ne mažiau kaip 70 proc., Lenkijai , Suomijai ir Švedijai – iki 30 proc. investicijų.

Prie fondo strategiją atitinkančių projektų nurodoma kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija, Vilniaus apšvietimo tinklų renovacija, Lietuvos oro uostų plėtra, „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas, gamtinių dujų saugykla Syderiuose, investicijos į Klaipėdos uosto krovos terminalus.

Iki 10 proc. fondo turto gali būti skirta investicijoms į socialinę infrastruktūrą – ligonines, slaugos įstaigas, mokyklas ir universitetus, teismų, valdžios institucijų pastatus.

BEIF veiklos trukmė – 15 metų su galimybe veiklą pratęsti dar penkeriems metams. Tikimasi, kad 30 proc. BEIF investicinių vienetų įsigis užsienio instituciniai investuotojai, 30 proc. – finansų institucijos, 20 proc. – vietos pensijų fondai, dar 20 proc. – privatūs investuotojai.

BEIF taryboje dirba jos pirmininkas, buvęs Norvegijos pramonės, naftos ir energetikos ministerijos generalinis sekretorius Tore'as I.Sandvoldas, buvęs Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, buvęs prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas, buvęs Švedijos finansų ministras Paras Nuderas, teisininkas Andrius Smaliukas, „Lords LB Asset Management“ valdybos pirmininkas Janas Litbornas ir įmonės netiesioginiai akcininkai Mindaugas Marcinkevičius, Andrius Stonkus ir Antanas Vainauskas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką