„Labai bus įdomu pažiūrėti už trejų metų, kaip apskritai atrodys dujų sektorius. Aš spėčiau, kad bus inercija ir dujoms bus nelengva, net įvertinus tai, kad dujų kainos yra kritusios“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarybos posėdyje sakė R.Masiulis.
Pasak jo, tokias permainas skatina „Gazprom“, kuris savo kainų politika verčia valstybes ieškoti alternatyvų – pavyzdžiui, biokuro.
„Pats „Gazprom“ savo rinką užmušinėja, nes mes ne vieninteliai, kurie pabandėm judėti kita kryptimi“, – teigė energetikos ministras.
Permokos reikalauja arbitraže
Lietuvos Vyriausybė 2012 metais inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže ir reikalauja grąžinti apie 1,45 mlrd. eurų permoką už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt ir Europos Komisiją, kuri tiria „Gazprom“ veiklą ir grasino nubausti jį už per dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“.
Dėl aukštų dujų kainų Lietuvoje prieš keletą metų prasidėjo aktyvi biokuro plėtra – tokias katilines statė ir pramonės įmonės, ir šilumos gamintojai. Skaičiuojama, kad kitą šildymo sezoną iš biokuro bus pagaminama du trečdaliai šalies šilumos poreikio.
Lietuva taip pat ketina ieškoti skalūnų dujų, o radus jas išgauti Vakarų Lietuvoje.
