Susitikime taip pat buvo kalbama apie strateginių energetikos projektų – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo ir elektros jungčių su Švedija bei Lenkija įgyvendinimą, kovą su monopolijų įsigalėjimu šilumos ūkyje bei biokuro rinkos perspektyvas.
R.Masiulis Seime prisiekė praėjusį ketvirtadienį. Energetikos ministro poste jis pakeitė LLRA deleguotą ministrą Jaroslavą Neverovičių, kuris buvo atleistas dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje.
Uždavinys – pažaboti monopolininkus šilumos ūkyje
Po susitikimo naujoji prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters sakė, kad R.Masiulis ir D.Grybauskaitė sutarė, kad energetinis savarankiškumas ir skaidrus, efektyviai funkcionuojantis šilumos ūkis yra nacionalinis interesas.
Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad dabar Energetikos ministerijos prioritetas yra SGD terminalo projekto užbaigimas ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija nutiesimas.
G.Kaminskaitė-Salters taip pat pabrėžė, kad kitais metais baigiasi sutartis su „Gazprom“, todėl būtina įvertinti Lietuvos dujų poreikį. Be to, būtina šilumos ūkio reforma.
„Prezidentė pakvietė ministrą tiesiogiai užsiimti monopolijų šilumos ūkyje pažabojimu“, – sakė prezidentės patarėja.
R.Masiuliui kai kurių šilumos ūkių valdymas kelia abejonių. Kaip vieną pavyzdžių jis paminėjo Vilnių.
Sutartis su „Gazprom“ gali būti nepasirašyta?
Spalio 27 diena Lietuvai – ypatinga. Į Klaipėdą atplaukia SGD terminalo laivas. Veikti jis pradės jau metų pabaigoje ir visai netrukus galės dujomis aprūpinti visą Lietuvą.
„Derybos su „Gazprom“ vyko dar man nesant ministru. Reikia pažymėti, kad nuo šių metų pabaigos turėsime savo terminalą, jis yra pajėgus nuo 2016 metų visiškai aprūpinti Lietuvos poreikius. Tad net jei derybos ir nebus pačios sėkmingiausios, mes išeitį jau turime. Bet privalome siekti optimalios kainos vartotojams“, – po susitikimo sakė R.Masiulis.
Ar gali būti sutartis su „Gazprom“ nepasirašyta, jei Rusijos bendrovės sąlygos Lietuvai pasirodys netinkamos?
„Nenoriu spekuliuoti šiomis temomis. Reikia labai pasvertai vertinti visus variantus ir pasirinkti naudingiausią“, – sakė R.Masiulis.
Apie PVM lengvatą kalba abstrakčiai
R.Masiulis, paklaustas, ar pritaria PVM lengvatos šilumai naikinimui, sakė, kad šį sprendimą turi priimti ne jis. Jo uždavinys – tvarkyti energetikos ūkį, užtikrinti, kad ūkis būtų stabilus, investicijos – protingos, energijos išteklių kaina – kuo mažesnė.
„PVM lengvata yra didžiosios politikos klausimas“, – sakė jis.
Vietos, kur kūrenamas biokuras, turėtų pajusti PVM didėjimą, – sakė R.Masiulis.
Tačiau ministras paminėjo, kad, atsisakius PVM lengvatos, tą labiausiai pajaus mažų miestų gyventojai, nes kūrena biokurą. Tiesa, net ir atšaukus lengvatą, jie už šilumą mokės mažiau nei didžiųjų miestų gyventojai.
„Įvertinus mūsų šilumos ūkio situaciją, dauguma smulkiųjų miestų ir regionų kūrenami biokuru. Didieji miestai žiemos metu šildosi dujomis. Dujų kaina yra sumažėjusi, todėl šiems miestams matematiškai tai neturėtų pasijausti. Vietos, kur kūrenamas biokuras, turėtų pajusti PVM didėjimą, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Bet biokuro kainos yra mažesnės nei dujų, todėl kainuotų vis tiek pigiau“, – pabrėžė R.Masiulis.
