„Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje. Jeigu mes kartu su Latvija ir Estija priimtume sprendimą pradėti statybas, tai būtume pasirengę tai padaryti per tris mėnesius“, – interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė R.Masiulis.
Pasak jo, VAE projektas visada yra atviras Lenkijai, kuri iš jo pasitraukė 2011 metais.
„Taip, Lenkija pasitraukė iš šio projekto. Mes gerbiame tai, nes Varšuva turi ambicijų statyti savo atominę elektrinę. Tačiau jeigu Lenkija norėtų vėl dalyvauti šiame projekte, jai durys visuomet atidarytos“, – patikino R.Masiulis.
Paklaustas apie esą šiuo metu blogiausius istorijoje dviejų šalių santykius, R.Masiulis bendradarbiavimą energetikoje įvertino kaip gerą.
Preliminarių derybų Briuselyje metu mažai kas tikėjo, kad „LitPol Link“ projektas pavyks, o čia – netikėtumas, – R.Masiulis.
„Mes per mažai kalbame apie sėkmingą mūsų bendradarbiavimą. Pirmasis pavyzdys – elektros tiltas „LitPol Link“, kuris sujungs Baltijos šalių energetikos infrastruktūrą su Europos Sąjunga.
Preliminarių derybų Briuselyje metu mažai kas tikėjo, kad šis projektas pavyks, o čia – netikėtumas“, – sakė Lietuvos energetikos ministras.
R.Masiulis taip pat išreiškė pasitikėjimą partneryste su Lenkija, tiesiant 558 mln. eurų vertės Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį GIPL, kuris turėtų pradėti veikti 2020 metais. Pasak „Gazeta Wyborcza“, Lenkija stabdo projektą, siekdama didesnės paramos iš Europos Sąjungos.
„Lenkija geriau žino, ką turi daryti. Esu tikras, kad pasirašysime sutartį ir užbaigsime projektą iki 2019 metų pabaigos. Dujotiekis yra vienas pagrindinių ES projektų ir, kaip ir elektros tilto atveju, Lenkija yra vienintelis Lietuvos ir Baltijos šalių kelias į Europą. Turint dujotiekį, suskystintų gamtinių terminalus Klaipėdoje ir Svinouščėje, galiausiai mūsų regionas bus aktyvus dujų rinkoje“, – sakė R.Masiulis.
Jis paneigė, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“, kurie išardė bėgius į Rengę, koncernui „Orlen Lietuva“ buvo atkirstas kelias į Latviją. R.Masiulio žodžiais, „Orlen Lietuvai“ taikomi geležinkelio tarifai yra labai maži.
„Blogos naujienos visuomet pritraukia daugiau dėmesio. „Orlen“ niekuomet nebuvo atkirstas nuo Latvijos, nes yra kitas geležinkelis. Taip, jis šiek tiek ilgesnis, bet kaštai yra tokie patys, kaip šios atkarpos.
Sutinku, kad tai nebuvo padaryta pačiu geriausiu būdu, tačiau tai nepakenkė „Orlen“. Kalbant apie paskutinius ginčus dėl geležinkelio pervežimo tarifų, tai Lenkijos koncernas tikrai turi žemiausias kainas. Transportavimo kaštai sudaro apie 2 proc. visų „Orlen“ išlaidų, tai labai svarbus dalykas“, – sakė energetikos ministras.
Dabartinė Vyriausybė galutinio sprendimo dėl elektrinės nepriėmė iki šiol, o kelis kartus skelbti terminai būdavo vis nukeliami.
Lenkija yra svarbi Lietuvos strateginė partnerė energetikos srityje. Šiuo metu įgyvendinami bendri projektai – „LitPol Link“ ir GIPL, Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų šalyje surengtas patariamasis referendumas, per kurį projektas nesulaukė paramos.
Dabartinė Vyriausybė galutinio sprendimo dėl elektrinės nepriėmė iki šiol, o kelis kartus skelbti terminai būdavo vis nukeliami. Pastaruosius vienerius metus apie projektą beveik iš iso nekalbama.
Žiniasklaidoje skelbta, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva VAE galėtų įgyvendinti vien su „Hitachi“.
