Galimus pažeidimus tyrė ir FNTT
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius tvirtina, kad apie „Toksikoje“ galimai klastotus dokumentus komisija žinojo dar ir praėjusioje kadencijoje. Kaip teigia V.Gailius, apie tai tada buvo informuojama ir visuomenė, buvo pranešama, kokie parlamentinės kontrolės veiksmai atliekami.
„Mes organizavome ir uždarus, ir išvažiuojamuosius posėdžius. Jų buvo arti dešimties. Buvo kreipimasis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri pripažino Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Buvo, atrodo, keturis kartus kreiptasi į tą pačią Ūkio ministeriją, reikalaujant nustatyti asmenis, dėl kurių atsirado žala, dėl kurių priimti sprendimai“, – sako V.Gailius.
Jo aiškinimu, komisija kreipėsi į kontrolės subjektus, buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Generaline prokuratūra: „Teikėme jiems papildomą informaciją. Šią istoriją žinau labai gerai, nes 2011 m. liepos 5 d. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, dėl galimo sukčiavimo, dėl pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo buvo pradėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimas. Tuo metu vadovavau šiai tarnybai ir laiminau tokį tyrimą, tokio tyrimo pradėjimą.“
Tyrimo rezultatas, anot V.Gailiaus, – baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
V.Gailius: agentūra buvo stumiama dirbti savo darbą
APVA vasarą atliko vidinį patikrinimą dėl galimai klastojamų dokumentų ir kitų pažeidimų. Pažeidimų nustatyta nebuvo, šiuos sprendimus priėmė tie patys vadovai, kurie anksčiau palaimino „Toksikos“ veiksmus.
V.Gailiaus teigimu, dėl APVA veiksmų komisija į pačią agentūrą kreipėsi dar prieš penkerius metus: „2013 m. gruodžio 17 d. komisija kreipėsi į agentūrą dėl statybai skirtų lėšų panaudojimo, nepanaudojimo, dėl neįvykdytų įsipareigojimų pasekmių. [...] iš esmės agentūros iniciatyvos, noro atlikti tas funkcijas, kurios jai buvo numatytos, nebuvo. Ji buvo tik stumiama dirbti savo darbą. Komisija dar 2013 m. atkreipė agentūros dėmesį į tai, kad jie vykdytų savo funkcijas.“
Paklaustas, kaip vertina agentūros atliktą vidinį patikrinimą, aplinkos ministras K.Navickas teigia, kad bus dar kertą peržiūrimi reikiami dokumentai. Ministras atkreipia dėmesį, kad yra ir daugiau su APVA veikla susijusių ginčų.
„Vienas – ginčas dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų komisijoje. Jis dar vyksta, teismai nėra prasidėję. Taip pat pono Gailiaus minėta baudžiamoji byla dėl galimo dokumentų klastojimo. Ten buvo vienas įtariamasis iš APVA. Dabar jis nedalyvauja byloje, įtarimai panaikinti. Trečias aspektas yra dėl banko garantijos teisėtumo galiojimo. Čia greičiausia ir yra apie vidinį tyrimą. Turiu pasitikslinti, nes žinau ne visas aplinkybes“, – nurodo K.Navickas.
„Toksikai“ gali būti leista padidinti deginamų atliekų kiekį
„Toksikos“ vadovai sako, kad gamykla gali deginti daug daugiau atliekų, nei buvo numatyta projekte, todėl kreipsis į Aplinkos ministeriją prašydama padidinti kiekį nuo 8 tūkst. tonų iki 10 tūkst. tonų.
K.Navickas teigia apie tokius planus nežinantis, nes bendrovė kol kas nepateikė oficialaus prašymo: „Tokio prašymo negavome. Bet kokiu atveju prašymai nagrinėjami. Atsakingai galiu pasakyti – jeigu nebus pažeisti aplinkos saugos parametrai, žmonių saugos parametrai, toks leidimas galės būti išduotas.“
Ministras neatmeta, kad saugos parametrai gali būti ir nepasiekti būtent dėl to, kad norima padidinti deginamų atliekų kiekį: „Bet negaliu šiandien burti iš tuščio oro. Bus pateikti modeliai, bus pateikti pilotiniai bandymai. Matysime rezultatus ir bus priimtas sprendimas.“
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, vertindamas galimybę deginti didesnius kenksmingų atliekų kiekius, atkreipia dėmesį, kad į Lietuvą galima importuoti pavojingas atliekas, tačiau negalima importuoti komunalinių atliekų: „Dėl pavojingų atliekų šiandien ta spraga yra. „Toksika“ galėtų ja pasinaudoti, bet manau, kad tai yra mūsų žmonių sveikatos klausimas. Manau, kad tikrai dėl šio draudimo sėsime kalbėtis.“
K.Mažeika taip pat atkreipia dėmesį, kad „Toksikos“ projektas buvo pradėtas dar 2000 m., tačiau jis iki šiol nėra baigtas, apie jo pabaigą nėra informuota Europos Komisija. Seimo narys pabrėžia – tai gali lemti, kad Komisija įvertins, jog projektui skirtos lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį. Tokiu atveju Lietuva privalėtų grąžinti apie 15 mln. eurų.
Tai patvirtina ir V.Gailius: „Jeigu pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos užbaigimo aktas nebus išduotas, EK inicijuos visos paramos sumos finansines pataisas ir tokiu atveju jau būtų atšaukta didelė suma.“
S.Skvernelis: nieko negirdėjau
Premjeras S.Skvernelis teigia nežinantis, koks galėjo būti žemės ūkio viceministro E.Gusto vaidmuo, už europinius pinigus statant galingesnę nei numatyta pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Toksika“. Premjeras sako, jog E.Gustas buvo patikrintas teisėsaugos, skiriant jį į naujas pareigas, ir teigia nematantis problemos.
„Viceministras praeina, patikėkite, labai griežtą patikrų filtrą, tai jeigu pretenzijų ir abejonių niekas neišsakė, jis buvo paskirtas viceministru, ir tą padarė žemės ūkio ministras. Tai jei kažkokios istorijos domina, reikėtų viceministro ar ministro paklausti. Tikrai negirdėjau tos istorijos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras, komentuodamas portalo Lrt.lt tyrimą.
„Jeigu būtų nustatyti pažeidimai (...), tai, be abejo, reikėtų žiūrėti, kas blogai ar projektą padarė, ar padarė darbus, kurie negali būti finansuojami, ir tada bus vertinimas. Aišku, net ir tūkstantis eurų yra didelė našta, bet tada tikrai man reikėtų specialiai gilintis. Negirdėjau, kad čia kažkokia problema“, – pridūrė S.Skvernelis.
Komentuodamas žiniasklaidoje minimą galimą viceministro E.Gusto vaidmenį, statant galingesnę nei numatyta pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Toksika“, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia apie tai neturintis jokios informacijos.
„Aš su juo kalbėjausi, jis man papasakojo šitą savo istoriją ir man ji atrodo įtikinama. O visa kita – yra atitinkamos tarnybos, kurios užsiima tais tyrimais. Mano žiniomis, tie tyrimai yra padaryti, nieko neteisėto nerasta. Visi viceministrai ir visi ministro patarėjai privaloma tvarka turi pasitikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Iš STT aš jokių signalų dėl E.Gusto nebuvau gavęs“, – BNS sakė G.Surplys.
Žiniasklaidai skelbiant, kad E.Gustas, būdamas ūkio ministru, galbūt patyrė neteisėtą poveikį, G.Surplys sako, kad jo žiniomis, E.Gustas tik protarpiais dalyvavo gamyklos statybos procese ir galbūt padėjo išvengti europinės paramos grąžinimo.
„Tai labai sena istorija, E.Gustas „Toksikos“ klausimų sprendime dalyvavo labai fragmentiškai, „Toksika“ jau veikė, kai jis buvo ministras. Jo sprendimai, jo parašai, mano žiniomis, yra tik ant veiklos pratęsimo (...) – arba mes stabdome projektą ir grąžiname Europos Sąjungos paramą, tai yra 13 mln. eurų, arba jį tęsiame, teisminius ginčus sprendžiame teisme, kas dabar ir vyksta. Na, ir šiuo metu, kiek esu informuotas, maksimali piniginė grėsmė, sankcija Lietuvai yra 25 proc. nuo tų 13 mln. eurų (tektų grąžinti tokią sumą – BNS)“, – kalbėjo ministras.
Ministras pridūrė nematantis problemų dėl E.Gusto: „Pagal tą informaciją, kurią šiuo metu turiu, tikrai ne“.
Pasak Lrt.lt, skubant užbaigti gamyklą, tuometiniam ūkio ministrui E.Gustui galėjo daryti įtaką jo aplinkos žmonės. Portalo teigimu, jie palaikė tiesioginius ryšius su „Toksiką“ stačiusia Italijos bendrove „Hafner Srl“. Paties E.Gusto teigimu, jokio spaudimo iš italų jis nejutęs.
Šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti „Hafner Srl“ vadovui Heinrichui Hafneriui ir buvusiam „Toksikos“ vadovui Virginijui Daubarui. Pasak portalo, H.Hafneriui byloje talkina buvęs E.Gusto visuomeninis patarėjas, advokatas Kęstutis Virbickas.
Lietuvai dėl šios istorijos gali teikti grąžinti 15 mln. eurų ES paramos, skirtos „Toksikos“ įrenginiui, teigia portalas.
Teisėsauga yra pareiškusi įtarimus dviem asmenims bei Italijos bendrovei dėl didelės vertės sukčiavimo, statant 25,2 mln. eurų vertės įrenginį, šiuo metu teismai nagrinėja bylą.
