Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 14d. 17:28

Savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo mažiausiai lyginant su kitomis Baltijos šalimis

Elektros kaina
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Elektros kaina

Spalio 7 - 13 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse - 3% iki vidutinės 47,2 Eur/MWh kainos. „Nord Pool" biržos sistemos kaina kilo 6% ir siekė 37,3 Eur/MWh, o „Nord Pool" biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas vidutinis 3% kainos augimas iki 40,5 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 51,1 Eur/MWh (1% žemesnė nei 40-ą savaitę). Elektros energijos kaina augo ir Latvijoje 5% (LV 48,4 Eur/MWh) bei Estijoje 9% (50,0 Eur/MWh). Elektros energijos kainos augimui Baltijos šalyse turėjo padidėjęs elektros energijos suvartojimas, augusi šiluminių elektrinių generacija, padidėjusi elektros energijos kaina regione ir taikyti pralaidumų apribojimai tarp Švedijos ir Suomijos. Kainos augimą pristabdė augusi vietinė vėjo elektrinių generacija.

Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 54% viso jų elektros energijos suvartojimo (294 GWh). Čia augo visų tipų generacija – hidroelektrinių gamyba augo 35%, vėjo elektrinių 30% ir šiluminių elektrinių 10%. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 1% ir siekė 545 GWh. Labiausiai suvartojimas augo Estijoje +3%, Latvijoje +1%, o Lietuvoje išliko tolygus praėjusios savaitės suvartojimui. Estijos vietinė generacija užtikrino 60% viso šalies poreikio (103 GWh generacija iš 171 GWh poreikio), Latvijos – 80% (114 GWh iš 142 GWh) ir Lietuvos – 33% (77 GWh iš 233 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 24% iki vid. 58 MWh generacijos, Latvijoje augo 32% iki 14 MWh, o Lietuvoje augo 71% iki vid. 172 MWh generacijos.

Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 25%. 71% augo vėjo elektrinių ir 13% šiluminių elektrinių gamyba, tik hidroelektrinių generacija sumažėjo 2%. Hidroelektrinių generacijos kritimą lėmė besitęsiantis 1-o Kruonio HAE agregato remontas. Prie bendros Lietuvos elektros gamybos 41-ą savaitę prisidėjo Lietuvos Elektrinės KCB agregatas (rinkai prieinamas 160 MW kiekis) - praėjusią savaitę sugeneravo 2 GWh elektros energijos. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra 41-ą savaitę: šiluminės elektrinės 43%, vėjo elektrinės 37% ir hidroelektrinės 20%.

41-ą savaitę 67% mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 3%. Importo struktūra: 58% iš trečiųjų šalių, 36% iš Švedijos, 4% iš Lenkijos ir 2% iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 41-ą savaitę augo 8%. Dėl vykdyto apribojimo tarp Švedijos ir Suomijos, elektros srautai persiskirstė – didžioji dalis srauto buvo nukreipta Estijos ir Suomijos kryptimi. Tai turėjo įtakos ir Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymui – dominuojantį eksportą Lenkijos kryptimi keitė srautas Latvijos kryptimi. Pasiskirstymas: 75% Latvijos kryptimi, 24% Lenkijos ir 1% Švedijos.

Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link" jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 21%, o Lietuvos kryptimi 23%. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 75%.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:31
01:50
09:27

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką