2026-09-24 12:13

Seimas – už laisvesnes procedūras atsinaujinančios energetikos vystymui

Seimas palaikė iniciatyvą lengvinti saulės ir vėjo be kitų atsinaujinančios energetikos jėgainių plėtrą, mažinti administracinę naštą vystytojams.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
google Sekite 15min Google
Elektros lemputė
Elektros lemputė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimas ketvirtadienį priėmė Energetikos, Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisas, kuriomis, be kita ko, keičiama elektrinių plėtotojų mokamos gamybos įmokos skirstymo tvarka.

Už pokyčius balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 16.

„Rinkoje naujų projektų plėtra šiuo metu yra reikšmingai sulėtėjusi. Pakeitimais siekiama suteikti projektų vystytojams daugiau lankstumo galimybių ir taip užtikrinti, kad projektai galėtų būti ilgainiui išvystyti. Paketu taip pat siekiama pagerinti Lietuvos investicinę aplinką ir ilguoju laikotarpiu stiprinti šalies energetinį saugumą“, – teigia Energetikos ministerija.

Pataisos leidžia lengviau išduoti leidimus plėtrai, atsisakyti perteklinių reikalavimų jėgainių statytojams, taip pat leisti vieną kartą pratęsti elektrinių plėtojimo leidimus, įpareigoti sistemos operatorius kaupti rezervus krizėms.

Anot ministerijos, šiuo metu rinkoje susikaupė daug suplanuotų saulės ir vėjo elektrinių projektų, kurių atsiperkamumas mažėja dėl nukritusių elektros pardavimo kainų.

Todėl leidimus plėtoti pajėgumus bus galima pratęsti vieną kartą iki 48 mėnesių – tai suteiktų daugiau laiko jėgainėms pastatyti. Be to, vystytojai galės keisti statomų pajėgumų tipą, vietoj elektrinės ar kaupiklio įrengti vartojimo objektus – tai turėtų paskatinti elektros vartojimą.

„Projektų pakeitimo galimybė numatyta tik laikinai – projektų plėtotojai turėtų per metus apsispręsti, ką darys su projektu. Projektų pratęsimas nėra nemokamas, vystytojai įsipareigoję nukelti projektus ar vystyti kitokio pobūdžio projektą turės pateikti (...) banko garantiją“, – aiškina ministerija.

Be to, nuo 50 iki 25 eurų už 1 kW mažinamas operatoriui mokamo prievolių užtikrinimo dydis.

Perdavimo ir skirstymo įmonės jau nuo lapkričio įpareigojamos sudaryti ir palaikyti įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervą, kuris leistų greičiau atkurti tinklus po avarijų, gedimų ar neteisėto fizinio poveikio.

Stambiems investuotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, pramonės įmonėms, nuo lapkričio bus leidžiama pasinaudoti operatorių įrenginių rezervu spartesniam prijungimui prie tinklų.

Tobulinamas ir tiesioginės elektros linijos reguliavimas, taip skatinant naujus didelius vartotojus ir elektros gamintojus ją perduoti tiesiogine linija.

Vadinamosios gamybos įmokos lėšos bus paskirstomos ne namų ūkiams, kaip šiuo metu, o asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra iki 1,5 km atstumu nuo elektrinių. Tai padės efektyviau nustatyti, kam vystytojai turėtų mokėti gamybos įmokas.

Tokia tvarka bus taikoma ir įmokos lėšoms, surinktoms už 2026 metus, bei 2027 metais grąžintoms ar anksčiau nepanaudotoms lėšoms.

Be kita ko, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, planuojančioms įsirengti iki 100 kilovatų galios saulės ar vėjo elektrines, nebus reikalingi leidimai. Šis pakeitimas įsigalios lapkričio 1-ąją.

Energetikos ministerija skaičiuoja, kad pakeitimais sumažinus administracinę naštą, su ja susijusios išlaidos sumažės apie 16 mln. eurų.

Pakeitimais, be kita ko, stiprinamas ES energetikos teisės aktų įgyvendinimas: nustatomos sankcijos už metano emisijų mažinimo reikalavimų ir draudimo importuoti rusiškas dujas pažeidimus, taip pat aiškiai paskirstomos institucijų funkcijos įgyvendinant tarpvalstybinių elektros srautų kibernetinio saugumo reikalavimus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.