Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 14d. 09:02

Šiais metais elektros kainos vartotojams kol kas pakilo nežymiai, bet tikrieji pokyčiai gali išryškėti vasarą

Elektros kaina
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Elektros kaina

Naujieji metai vartotojus pasitiko padidėjusiais elektros kainos tarifais. Tiesa, jei nuo 2018 m. elektros kainos augimas šuoliuodavo dviženkliais procentais, šiųmetis skirtumas atrodo gana menkas. Ekspertai mano, kad tai – laikina, ir kainos jau netrukus ir vėl gali imti kilti.

Nuo sausio mažiau nei 5000 kWh elektros energijos suvartojusiems namų ūkiams paaugo elektros kainos. 2021 m. daugiausia tokių vartotojų yra pasirinkę „Ignitis“ siūlomą „standartinį“ vienos laiko zonos elektros tarifą, kuris padidėjo iki 14,1 cento už kWh (su PVM).

Tai – 2,9 proc. augimas palyginus su 2020 metų liepą patvirtintais tarifais. Dviejų laiko zonų dieninis tarifas auga iki 3,9 proc. t.y. 16,1 cento už kWh, o naktinis ir savaitgalio – 1 proc. arba 10 centų už kWh.

„Ignitis“ duomenimis, statistinis namų ūkis per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 117 kilovatvalandžių elektros energijos – tokiems vartotojams išlaidos turėtų padidėti iki 64 centų per mėnesį.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) aiškinimu, didžiausią įtaką kainų kilimui turėjo kelios priežastys – įsigijimo elektros biržoje kainų augimas, siekęs daugiau nei 9 proc., iki 8,5 proc. didėjančios elektros energijos skirstymo paslaugos kainos, bei didėjanti visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba. Taip pat – nauja skirstymo paslaugos papildoma kainos dedamoji.

Vis dėlto elektros kainas sekantys buitiniai vartotojai šį sausį galėjo kiek atsikvėpti – palyginus su pernykščiu naujamečiu pokyčiu, jos padidėjo santykinai nežymiai. Jei šiuo metu kainos 2,9 proc. didesnės nei prieš pusmetį, tai 2020 metų sausį jos pakilo 14,6 proc. palyginus su 2019 m., o dar metus prieš tai – 15 proc.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Elektros laidai
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Elektros laidai

Beje, 2020 m. liepą buvo patvirtinti nauji, žemesni tarifai – pavyzdžiui, populiariausias „standartinis“ tarifas mažėjo 7,8 proc. iki 13,7 ct už kWh. Elektros kainos vartotojams mažėjo dėl to, kad jos smuktelėjo ir „Nord Pool“ elektros biržoje, teigia ekspertai.

Tad nors palyginus su liepa kainos ir paaugo, praėjusių metų sausio lygio jos nepasivijo – pavyzdžiui, „standartinio“ vieno laiko zonos tarifo naudotojams elektra atsieis 0,8 ct už kWh mažiau nei pernai sausį.

Prognozuoja, kad kainos augs

Visgi kalbinti ekspertai mano, kad elektros energijos kainos ilgainiui turėtų didėti. Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas 15min sakė, kad dabartinėms kainoms įtakos turėjo pandemijos pasekmės.

„Pandemija sukėlė daug pokyčių energetikos resursų rinkose. Tiek dėl įvairiose šalyse įvesto karantino, tiek dėl sumažėjusių ekonomikos apimčių natūralu, kad ir energijos resursų kainos labai smarkiai svyravo. Manau, kad antrąjį pusmetį elektros kainų vartotojams kritimas buvo užfiksuotas daugiausia dėl šios priežasties, o dabar kainų lygis bandys grįžti į tipinę augimo perspektyvą“, – teigė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad elektros kaina metų viduryje buvo sumažinta dėl to, kad nuo kovo-balandžio kaina sumažėjo ir „Nord Pool“ biržoje.

„Daugelyje šalių sumažėjo elektros vartojimas. Tuo metu daug įtakos turėjo ir gausūs Švedijos bei Norvegijos hidroenergetikos resursai. Visa tai nulėmė žemas kainas iki rudens", – 15min sakė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Nuo to laiko visi energetiniai ištekliai ėmė brangti sparčiu tempu. „Jei pažiūrėtume į naftos kainas, ji šiandien kainuoja beveik 55 JAV dolerių už barelį, gamtinių dujų kaina irgi sugrįžo į praeitų metų lygį. Tą patį matome ir elektros biržoje, kur kaina iš esmės atsistatė jau gruodį. Kuo kaina biržoje bus aukštesnė nei VERT nustatytoji, tuo didėja tikimybė, kad nuo liepos 1 d. bus vėl peržiūrima kaina, šįsyk į viršutinę pusę", – aiškino ekonomistas.

„Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina per praeitą savaitę kilo beveik dvigubai nuo 14,82 Eur/MWh iki 24,50 Eur/MWh. Didmeninė kaina Baltijos šalyse didėjo 24 proc., ir pasiekė 39,54 Eur/MWh.

Iš namų dirbančių gyventojų sąskaitos augs daugiau

Buitinius elektros vartotojus šiandien turėtų jaudinti ne tik kaina, tačiau ir dėl karantino padidėjęs suvartojamas jos kiekis. Šis laikotarpis privertė vis daugiau žmonių dirbti iš namų – taip elektros išlaidos darbui biure, kurias apmokėdavo darbdavys, persikėlė į pačių gyventojų sąskaitas.

„Litgrid“ duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį buitinių vartotojų elektros suvartojimo augimo beveik nebuvo fiksuojama, tačiau per du likusius pandemijos ketvirčius fiksuotas atitinkamai 9,7 proc. ir 7 proc. energijos suvartojimo augimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektra
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektra

Paskutinio ketvirčio duomenų dar nėra, tačiau, T.Povilausko spėjimu, atsižvelgiant į tai, kad šis ketvirtis yra tamsiausias, o judėjimo suvaržymai didesni nei vasarą, augimas gali viršyti ir 10 proc.

Įsibėgėjantis rinkos liberalizavimas lems nedidelę dalį kainos

Palankesnes sąlygas buitiniams vartotojams teoriškai galėtų atnešti ir šiais metais vyksiantis antrasis elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapas. Pernai jame privalėjo dalyvauti tik tie vartotojai, kurie sunaudoja daugiau nei 5000 kWh energijos, nors savanoriškai prisijungė ir didelė dalis taupesnių namų ūkių.

Šio proceso metu, vartotojai iš aštuonių įmonių turi patys pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

T. Povilausko spėjimu, atsižvelgiant į tai, kad šis ketvirtis yra tamsiausias, o judėjimo suvaržymai didesni nei vasarą, augimas gali viršyti ir 10 proc.

Pirmuoju etapu tiekėjus pasirinko 194 tūkst. vartotojų. Keliolika tūkstančių namų ūkių to nespėjo padaryti laiku, todėl jiems teks tai padaryti per pusmetį.

Kol kas jie gauna elektrą pagal ESO garantinio tiekimo paslaugą, kuri yra brangesnė ir laikina. Tokios elektros energijos tiekimo dalies kaina keičiasi kas mėnesį ir yra 25 proc. didesnė, nei kaina elektros biržoje.

Šiais metais tiekėjus rinksis daugiau nei 700 tūkst. šalies vartotojų, kurių elektros sąnaudos siekia nuo 1000 iki 5000 kWh per metus – jie iki šiol naudojasi „Ignitis“, kaip visuomeninio tiekėjo paslaugomis. 2022 m. tiekėją rinksis ir likę, iki 1000 kWh elektros energijos per metus suvartojantys gyventojai. Iš viso šalyje yra apie 1,6 mln. buitinių elektros vartotojų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – politologas Tomas Janeliūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – politologas Tomas Janeliūnas

T.Janeliūnas sako, kad padidėjusi konkurencija rinkoje, kol kas neturėtų turėti didelės įtakos kainoms. Viena vertus, šiame etape dalyvauja ne tiek daug vartotojų, kita vertus, nėra visiškai aišku, kiek lankstūs galės būti tiekėjai. Daugiau nei pusę viso tarifo sudarys visiems vienoda ESO elektros energijos skirstymo kaina. Be to, visi elektros tiekėjai yra priklausomi nuo biržose esamų kainų lygio, todėl jų kainų skirtumai negali būti labai dideli.

Didžiausi skirtumai vartotojams numatomi tiekėjų administravimo kaštuose. Be to, konkuruodami tiekėjai siūlo naujoviškų sprendimų ir ypatingų paslaugų.

Vienas tokių pavyzdžių – vartotojai gali gauti tik iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją, taip pat pasirinkti dinamišką tarifą, priklausantį nuo elektros biržos „Nord Pool“ kainų.

VERT duomenimis, įsigijimo iš biržos kaina sudaro apie trečdalį visos energijos kainos. Tad, nukritus jos kainai, vartotojas galėtų mokėti pigiau, tačiau praloštų jai išaugus. Tokias paslaugą siūlančios įmonės dar taiko ir „rizikos mokestį“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kištukinis lizdas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kištukinis lizdas

Biržos kainos, kaip priminė ir praeita savaitė, gali ženkliai svyruoti. Joms įtaką gali daryti ir oro sąlygos, nes dalis prekiaujamos energijos išgaunama naudojant atsinaujinančius šaltinius.

Tačiau įprastam buitiniam vartotojui neverta sekti ar nuolatos nerimauti dėl šių pokyčių, mano T.Janeliūnas.

„Manau, kad tik tie, kurie pasirinko lankstų su biržos kainomis susijusį planą, gali aktyviau dalyvauti stebint, kas vyksta elektros biržose. Įprastam vartotojui turėtų rūpėti nebent ilgalaikiai tarifai, kuriuos jis yra sutaręs su tiekėju. Tai tiekėjo darbas įvertinti ir prognozuoti kainas elektros biržose. Taip pat ir VERT turi nemažai instrumentų, leidžiančių prognozuoti kainas“, – teigė ekspertas.

Komentarai: 18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką