Šalia rekordinės elektros generacijos ir spartėjančios žaliosios energetikos plėtros, pokyčiai vyko ir naftos bei degalų rinkoje. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo aiškią naftos kainų mažėjimo tendenciją, kuri turėjo įtakos ir degalų kainoms, ir importo struktūrai.
2025 m. vidutinė „Brent“ naftos kaina siekia 68,8 USD už barelį, t. y. beveik 14 proc. mažiau nei 2024-aisiais. LEA prognozuoja, kad 2026 m. nafta dar atpigs – jos vidutinė kaina gali kristi iki 66 USD/bbl.
Kainų svyravimus lemia geopolitinė įtampa, OPEC+ gamybos ribojimo sprendimai, taip pat ekonominiai signalai iš JAV ir Europos, kur vis garsiau kalbama apie galimas recesijos rizikas.
Per pastaruosius trejus metus Lietuva pastebimai pakeitė žaliavinės naftos importo kryptis:
2025 m. 46 proc. importuotos naftos atkeliavo iš Saudo Arabijos, kai 2022 m. šis rodiklis siekė vos 36 proc. Tuo pat metu smarkiai sumažėjo importas iš JAV – nuo 23 proc. 2023 m. iki 1,5 proc. šiais metais.
„Šiuos pokyčius galėjo lemti įvairios priežastys, kaip laivybos ir sandėliavimo logistikos ypatumai. (...) Be to, Saudo Arabija yra vienas didžiausių naftos eksportuotojų ir ji gali užtikrinti konkurencingas kainas ir stabilų tiekimą“, – kalbėjo Energetikos saugumo ir inovacijų centro vadovas Dovydas Balčiūnas.
Dyzelinas brangsta, benzinas vejasi
Dyzelino pardavimai Lietuvoje išlieka itin jautrūs kainų skirtumui su Lenkija. 2025 m. kainų atotrūkis siekė 0,08 Eur/l — ir tai tiesiogiai atsiliepė mažesniais pardavimais Lietuvoje. Tuo tarpu benzino vartojimas augo net ir tais atvejais, kai Lenkijoje jis buvo pigesnis.
Kainų struktūra taip pat keičiasi. Jei 2024 m. benzinas ir dyzelinas kainavo beveik vienodai (skirtumas — vos 0,01 Eur/l), tai 2025 m. dyzelinas jau brangesnis už benziną vidutiniškai 0,07 Eur/l.
„Praeitais metais pabandėm pateikti degalų kainų prognozę šiems metams. Prognozė buvo pagal du scenarijus. Galima pažymėti, kad šiais metais išsipildė optimistinis scenarijus, benzino kaina yra tokia, kokią prognozavome – 1,43 Eur/l, dyzelino kaina netgi centu mažesnė. Pronozėse buvo 1,52 Eur/l ir kol kas yra 1,51 Eur/l. Dabar prognozės kitiems metams nebūtų tokios optimistinės“, – pažymėjo Energetikos duomenų analizės centro duomenų analitikas Vytenis Gudelis.
Jo teigimu, ateinančiais metais kainos kils dar labiau. Prognozuojama, kad 2026 m. vidutinės degalų kainos padidės 0,03–0,11 Eur/l, daugiausia dėl akcizų didėjimo ir naftos kainų svyravimų. Dyzelinas ir toliau išliks brangesnis.
LEA prognozuoja tokius kainų intervalus 2026-iesiems:
- benzinas — 1,47–1,54 Eur/l,
- dyzelinas — 1,54–1,59 Eur/l.
Biokuro kainos – vienos stabiliausių per pastaruosius metus
Energetikos sektoriaus apžvalgą užbaigia šilumos ir biokuro rinka, kurioje 2025-ieji taip pat pasižymėjo stabilumu, tačiau gyventojams svarbiausia žinia – 2026 m. laukiami akivaizdūs pokyčiai sąskaitose už šildymą.
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2025 m. biokuro kainos išliko praktiškai identiškos 2024-ųjų lygiui. Metinis vidurkis sudarė apie 19,3 Eur/MWh, o mėnesio kainų svyravimai buvo itin nedideli – tarp 15,8 ir 25,1 Eur/MWh, panašūs kaip ir pernai.
Stabilumu pasižymėjo ir rinka: jau ketverius metus ilgalaikėmis sutartimis apimama apie 32 proc. reikalingo biokuro, o naudojamų rūšių struktūra beveik nekinta. Šiemet didžiausią dalį – apie 40 proc. – sudarė žemiausios kokybės ir pigiausios SM3 rūšies biokuras. Tai kiek daugiau nei vidutinis 36 proc. lygis, fiksuotas per pastaruosius penkis šildymo sezonus.
Dar vienas svarbus pokytis – biokuro gamyba vis labiau remiasi vietinėmis žaliavomis. 2024–2025 m. importas iš Latvijos sudarė tik apie 3 proc., o visa kita – lietuviška produkcija.
2026-ieji gyventojams atneš brangesnes sąskaitas
Nors biokuro kainos nesikeitė, 2025 m. vidutinė metinė šilumos kaina šalyje pakilo iki 6,9 ct/kWh, t. y. 3 proc. daugiau nei prieš metus. Šį augimą lėmė ne žaliavos brangimas, o 14 proc. išaugusi pastovioji šilumos kainos dedamoji – darbuotojų atlyginimai, remonto darbai, amortizacinės išlaidos.
Energetikos duomenų ir analizės centro duomenų analitikas Antanas Budraitis sako, kad lyginant metinius kainų vidurkius 2024 ir 2025 m., labiausiai šilumos kaina sumažėjo Klaipėdoje (4,7 proc.), o didžiausias pabrangimas stebimas Kaune (13,6 proc.).
Anot jo, šilumos sektoriaus brangimas buvo labiau susijęs su operatorių veiklos kaštais, o ne energijos išteklių pokyčiais.
„Sezoniniai šilumos kainų svyravimai Lietuvoje išlieka ryškūs – pagal daugiametes tendencijas didžiausia šilumos kaina paprastai fiksuojama sausio–vasario mėnesiais, kai oro temperatūra būna žemiausia. Vilnius išlieka pigiausia sostine tarp Baltijos šalių: šiuo metu Taline šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, o Rygoje – net 8,3 ct/kWh“, – sakė A.Budraitis.
Vis dėlto labiausiai gyventojus paveiks ne gamybos ar rinkos pokyčiai, o mokesčių sprendimai.
Nuo 2026 m. sausio panaikinamas lengvatinis PVM tarifas šildymui – jam bus taikomas standartinis 21 proc. PVM.
Tai reikšmingai padidins sąskaitas:
- renovuotų namų gyventojams – apie 5 eurais per mėnesį,
- nerenovuotų namų – apie 10 eurų per mėnesį.
Šis pokytis dar labiau išryškins senų ir neefektyvių daugiabučių šildymo kaštų problemas, kurios išlieka viena svarbiausių energetinio efektyvumo iššūkių šalyje.
