Vyriausybė pranešė, kad pakartotinį konkursą ketinama skelbti Šilutės-Tauragės plote ir naują – Kaltinėnų plote Šilalės rajone.
Anot premjero, nuostatose numatyta, kad konkurse dalyvauti galės būti tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės.
„Yra numatyta, kad gali dalyvauti ir vietinės, ir užsienio kompanijos, yra supaprastintos galimybės ateiti kompanijoms, kurios turi licencijas žvalgybos ir gavybos darbams, ir jos galės dalyvauti mūsų skelbiamuose konkursuose“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius.
Aplinkos ministerijos parengtame konkurso taisyklių projekte nurodoma, kad laimėtojas bus nustatytas pagal du kriterijus: pasiūlytos įmokos ir planuojamų investicijų dydį. Ankstesniame konkurse buvo vertinamas tik įmokos dydis.
„Anksčiau buvo vertinama tik pagal įmokos dydį, dabar ir investicijų dydis, kuris sudarys 0,4 konkursinio balo. Tai garantuos, kad bus atliekami realūs tyrimai ir duos pridėtinės vertės“, – BNS sakė Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Laimėtojas bus nustatytas pagal du kriterijus: pasiūlytos įmokos ir planuojamų investicijų dydį.
Projekte taip pat nurodyta, kad laimėtojo pasiūlyta garantinė konkurso įmoka turės būti sumokėta per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Anksčiau ji turėjo būti sumokėta per 30 dienų nuo įmonės paskelbimo laimėtoja.
„Kadangi anksčiau tai kėlė daug nerimo investuotojams, buvo ši nuostata pakeista. Dabar sumokėti reikės, kai bus pasirašyta sutartis, tai laimėtojui yra garantija, kad jau turės Vyriausybės pritarimą ir bus sutvarkyti teisiniai niuansai, prieš sumokant įmoką“, – aiškino Geologijos tarnybos vadovas.
Vyriausybės pranešime nurodoma, kad taip pat patikslinti reikalavimai banko garantijai, kad konkursinio pasiūlymo nustatyti įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai.
Taip pat numatoma, kad paskelbus konkursą, dalyviai turės pateikti pasiūlymus per 120 dienų bei nurodyti tikslią skalūnų gavybos metodiką.
Pasak J.Satkūno, idealiu atveju laimėtojas paaiškės, praėjus 180 dienų nuo konkurso paskelbimo, nes dar 60 dienų turėtų trukti dalyvių pasiūlymų vertinimai.
Paskelbus konkursą dalyviai turės pateikti pasiūlymus per 120 dienų bei nurodyti tikslią skalūnų gavybos metodiką.
Lietuvos valdžiai pakeitus mokesčių, teisinę ir reguliavimo aplinką, pernai metų spalį JAV energetikos įmonė „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų gavybos konkurso. Viena priežasčių, dėl kurių pasitraukė „Chevron“, buvo ir neaiškus garantinės įmokos reglamentavimas - reikalauta, kad šią įmoką „Chevron“ sumokėtų per 30 dienų po to, kai laimėtoją paskelbia konkurso komisija, o ne tada, kai laimėtoją patvirtina Vyriausybė arba pasirašoma sutartis.
Dėl to „Chevron“ buvo paprašiusi atidėti oficialų nugalėtojo skelbimą. Minimali garantinė įmoka tada siekė 1,2 mln. litų, o „Chevron“ pasiūlė sumokėti apie 150 mln. litų.
Naujas konkursas turėtų būti skelbiamas iš karto, kai tik Vyriausybė ir Seimas priims įstatymo pataisas. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas mano, kad jis gali būti paskelbtas pavasarį, nes iki tol nauji mokesčiai turi būti patvirtinti Seime, o tai gali užtrukti.
Skelbiant pirmąjį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą spėta, kad Lietuvoje gali būti 100-200 mlrd. kubų skalūnų dujų. Tačiau pernai liepą tuometinis Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius pareiškė, kad Lietuvoje šių dujų nėra, nes angliavandeniliai paprastai randami maždaug 2 kilometrų gylyje, kur per mažas slėgis susidaryti dujoms.
Pasak jo, galima tikėtis šalyje rasti tik skalūnų naftos. Geologijos tarnybos ekspertai prognozavo, kad jos Lietuvoje būtų galima išgauti apie 42 mln. tonų.
Vyriausybė: skalūnai turi būti apmokestinti 1 proc.
Vyriausybė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmus trejus metus turi būti apmokestinta 1 proc. tarifu, o ne nuliniu, kaip siūlyta iki šiol. Toks sprendimas priimtas, siekiant išvengti ilgo derinimo su Europos Komisija (EK) procedūrų. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Vyriausybė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmus trejus metus turi būti apmokestinta 1 proc. tarifu, o ne nuliniu, kaip siūlyta iki šiol. Toks sprendimas priimtas, siekiant išvengti ilgo derinimo su Europos Komisija (EK) procedūrų.
„Kaip jau priėmėme sprendimą Vyriausybės pasitarimo metu, siūlome vietoje nulinio mokesčio tarifo nustatyti 1 proc. mokesčio tarifą“, - Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, 1 proc. tarifas patvirtintas, atsižvelgus į Konkurencijos tarybos pastabas.
„Priėmėme sprendimą dėl mokesčių anlgiavandeniliams pritaikymo. Kaip žinote, yra numatytas 15 proc. tarifas, o kadangi buvo kilę ginčų dėl nulinio tarifo taikymo ir tokias abejones buvo išsakiusi Konkurencijos taryba, tai šiandien mes pakoregavome teisės aktus ir numatėme, kad iki 2020 metų būtų taikomas 1 proc. tarifas išgautam angliavandeniliui“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.
Aplinkos ministerijos parengtame Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo projekte buvo nurodyti abu mokesčio variantai. Pasak ministerijos, taikant 1 proc. tarifą, būtų išvengta ilgų derinimo su EK procedūrų.
Vyriausybė rugsėjo viduryje jau buvo pritarusi siūlymui pirmus trejus metus, bet ne ilgiau nei iki 2020 metų pradžios, skalūnų dujų gavybos neapmokestinti, o vėliau jai taikyti 15 proc. tarifą. Tačiau Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas suabejojo, ar nulinis tarifas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir Europos Komisijos nebus traktuojamas kaip valstybės pagalba verslui. Vyriausybė dėl to kreipėsi į EK, atsakymą tikimasi gauti per 2 mėnesius.
Įstatymas faktiškai būtų pradėtas įgyvendinti 2015 metų pabaigoje, tad per šį laiką būtų galima su EK suderinti jo nuostatas dėl valstybės pagalbos verslui, teigia ministerija.
Dabar visi sausumos naftos ir dujų ištekliai apmokestinami diferencijuotai - nuo 2 iki 20 proc., o jūros telkiniai - iki 16 proc.
Lietuvos valdžiai pakeitus mokesčių, teisinę ir reguliavimo aplinką, pernai metų spalį JAV energetikos įmonė „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų gavybos konkurso. Naujas konkursas turėtų būti skelbiamas iš karto, kai tik Vyriausybė ir Seimas priims įstatymo pataisas.
Kęstutis Trečiokas: palankūs mokesčiai paskatintų investuotojus dalyvauti skalūnų dujų konkurse
Atsižvelgiant į nedidelį susidomėjimą, palankūs mokesčiai turėtų paskatinti įmones dalyvauti konkurse.
Didelio susidomėjimo būsimu skalūnų žvalgybos konkursu Lietuvoje kol kas nėra, todėl palankios mokestinės sąlygos gali paskatinti investuotojus ateiti į Lietuvą, teigia aplinkos ministras
„Nei veržiasi, nei skambina, nei kitos informacijos užklausinėja, todėl drįstu teigti, kad didelio susidomėjimo nėra“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Kęstutis Trečiokas.
Pasak jo, atsižvelgiant į nedidelį susidomėjimą, palankūs mokesčiai turėtų paskatinti įmones dalyvauti konkurse.
„Manau, kad ne (ne per didelės nuolaidos - BNS), iš tikrųjų didelio veržimosi nėra, didesnio susidomėjimo taip pat nėra, ir iš to sprendžiant, žinant, kad mūsų tie ištekliai yra labai riboti, manau, kad tokia paskata yra visiškai pagrįsta. Be to, mes turime kaimynų patirtį. (...) Manau, kad nėra per daug tų paskatų, o konkursas pats parodys, jeigu tai bus labai gundantis pasiūlymas, dalyvių bus daugiau ir jie galės įmokos dydžiu pakonkuruoti“, - tikino ministras.
Jis teigė, kad logiška būtų prieš skelbiant konkursą, pasiūlyti jame dalyvauti kai kurioms įmonėms.
Konkursas gali būti paskelbtas pavasarį, nes iki tol nauji mokesčiai turi būti patvirtinti Seime, o tai gali užtrukti.
„Aš manau, kad būtų logiška užklausti tam tikras kompanijas, bet kai jau ateisim iki paties konkurso skelbimo - tada“, - sakė ministras.
Anot jo, konkursas gali būti paskelbtas pavasarį, nes iki tol nauji mokesčiai turi būti patvirtinti Seime, o tai gali užtrukti.
„Gali šiek tiek užtrukti. Aš manau, kad pavasariop mes tikrai konkursą paskelbsime. Iki Naujųjų metų yra sudėtinga“, - teigė K.Trečiokas.
