Balandžio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje kilo 47 proc. iki 50,8 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. ir siekė iki 49,1 Eur / MWh.
„Vyraujant permainingiems orams ir sumažėjus vėjo generacijai, elektros kainos stipriai pakilo į viršų. Rytinio piko metu trečiadienį 9 valandą jos pasiekė net 125 Eur / MWh. Tokia pati valandinė kaina formavosi ir Švedijos pietinėse kainų zonose (SE3 ir SE4), bei Suomijoje. Paskutinį kartą tokia aukšta valandinė kaina Lietuvos rinkoje fiksuota kovo 10 dieną“, – komentuoja Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
Pasak jos, bendras elektros importas į Lietuvą paaugo, tačiau kritus vėjo generacijai Švedijoje, srautas per „NordBalt“ jungtį sumažėjo, o tai prisidėjo prie kainų augimo. Sumažėjusį importą iš Švedijos keitė srautas iš Latvijos ir šiluminių elektrinių gamyba, kuri Baltijos šalyse išaugo dviem trečdaliais. Lietuvoje šiluminės elektrinės gamino net 103 proc. daugiau elektros nei savaitę prieš tai ir sudarė 33 proc. visos šalies gamybos, tačiau net ir penktadaliu sumažėjus Lietuvoje vėjo gamybai, vėjo jėgainės užtikrino trečdalį Lietuvoje pagaminamo elektros.
„Šiuo metu kainų augimas stebimas didelėje dalyje Europos, kadangi temperatūrai nukritus net 10 laipsnių žemiau nei įprasta šiuo laikotarpiu elektros vartojimas išaugo. Persiskirstę elektros srautai ir vieningos kainos parodo kaip net ir nutolusios elektros rinkos yra susijusios tarpusavyje“, – sako R.Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. ir siekė 228 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 95 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 29 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės 3 proc., kitos elektrinės – 10 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 44 proc., gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 23 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 103 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 16 proc..
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 19 proc.. 2 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 19 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 72 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko stabilus. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 92 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 8 proc..
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 56 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 35 proc., o Švedijos kryptimi – 4 proc.
