Dokumentu šalys įsipareigojo keistis informacija apie branduolinių jėgainių projektavimą, licencijavimą, statybą ir eksploatavimą, nes abejose jose būtų įrengti to paties rusiško VVER projekto reaktoriai.
Abiejų šių projektų įgyvendinimas stringa.
Pernai rugsėjį „Fennovoima“ pranešė, jog licencijos „Hanhikivi-1“ AE statybai išdavimas atidedamas metams. Bendrovės vadovas Tonis Hemminkis pareiškė, jog atsižvelgus į darbų eigą nuspręstą siekti, kad licencija jėgainės statybai būtų suteikta 2019 metais.
Paraiška šios branduolinės jėgainės statybai buvo pateikta 2015-ųjų viduryje. Licenciją išduoda Suomijos vyriausybė, tačiau prieš tai tam turi pritarti Suomijos radiacijos ir branduolinio saugumo valdyba (STUK), kuri teigė negavusi visų būtinų dokumentų.
Šią savaitę Austrijos vyriausybė pranešė Europos Teisingumo Teisme apskundusi Europos Komisijos (EK) sprendimą pritarti Rusijos finansuojamo Pakšo AE plėtros projekto įgyvendinimui. Pretenziją Austrija argumentavo tuo, kad toks sprendimas priimtas deramai neįvertinus jo įtakos Europos Sąjungos rinkai, taip pat valstybinio finansavimo teisėtumą.
2016-ųjų rudenį EK nutraukė metus trukusį vienintelės Vengrijoje AE plėtros projekto finansavimo išsamų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti ar projekto rangovo pasirinkimas – „Rosatom“ prieš Prancūzijos „Areva“ bei JAV ir Japonijos „Westinghouse“ – atitiko ES konkurencijos taisykles.
„Rosatom“ dviejų naujų Pakšo AE reaktorių, kurių bendra galia sudarytų 2000 megavatų, statybos sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti.
„Hanhikivi-1“ AE, kurio galia būtų 1150 megavatų, projekto sutartį „Rosatom“ pasirašė 2013-ųjų pabaigoje.
