Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 10d. 06:11 , atnaujinta: 2018 gruodžio 10d. 14:12

Tiesa ar melas? A.Zuokas: šilumos kaina Vilniuje padidėjo 20 proc. pasibaigus nuomos sutarčiai

15min studijoje – Artūras Zuokas Patikrinta 15min
Luko Balandžio / 15min nuotr. / 15min studijoje – Artūras Zuokas

Šilumos kaina per pusantrų metų Vilniuje išaugo 20 proc., nuo tos dienos, kai baigėsi šilumos tinklų nuomos konkursas. Tačiau tuo niekas nei stebisi, nei apie tai kalba, tvirtina kandidatas į Vilniaus mero postą Artūras Zuokas. 15min patikrino, ar jo minimas kainos pokytis yra teisingas.

Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti Prancūzijos bendrovei „Dalkia“ buvo 2002 metais, 2015-aisiais bendrovė pervadinta „Veolia“. Lietuvoje ši įmonė buvo glaudžiai susijusi su koncernu „Icor“ (anksčiau Rubicon group“), o patį šilumos ūkį valdė UAB „Vilniaus energija“. Nuomos sutartis baigėsi 2017-ųjų kovo 30 dieną, tada ūkį perėmė sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT).

20 procentų

Prancūzijos koncernas Vilniuje nuolat sulaukdavo priekaištų dėl augančių kainų. Tačiau, kaip sako vėl sostinės meru norintis tapti Artūras Zuokas, sutartis su nuomininkais baigėsi vos prieš pusantrų metų, o per tą laiką šilumos kaina vilniečiams jau išaugo 20 proc.

Patikrinta 15min

„Ar yra šiandien problema, kad šilumos kaina Vilniuje padidėjo beveik 20 proc. lyginant su tuo laikotarpiu, kada dar Vilniaus mieste buvo prancūzų „Dalkia“ (tuo metu jau pervadinta „Veolia“ – red. past.). Niekas net apie tai nespekuliuoja“, – 15min studijoje sakė A.Zuokas, prisiminęs, kad prieš praėjusius tiesioginius mero rinkimus 2015 m. esą nesąžiningai „kurtas mitas apie bankrutuojantį Vilnių“.

Paprašytas vėliau patikslinti savo mintį, A.Zuokas pateikė skaičius, kad 2017 metų balandį šilumos kaina (su PVM) buvo 4,56 ct/kWh, o štai šių metų gruodį – jau 5,5 ct/kWh. „Sausį kaina bus dar didesnė“, – teigė jis, sutikdamas, kad brangstančios dujos tam turi įtakos, bet esą tokių objektyvių priežasčių buvo visada.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šildymas

Apkaltino nekorektiškumu

Tačiau „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovai tikina, kad A.Zuoko teiginys yra paprasčiausiai nekorektiškas.

„Norime atkreipti dėmesį, jog nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo šilumos kainos yra mažesnės, nes VKEKK sprendimu nuo 2016 m. gruodžio „Vilniaus energija“ turėjo taikyti 0,34 ct/kWh kompensaciją vartotojams (Kainų komisija nustatė, jog 2012–2014 m. „Vilniaus energija“ nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. eurų). Beje, iki nuomos sutarties pabaigos (2017.03.30) „Vilniaus energija“ vartotojams tegrąžino maždaug 6 mln. eurų. Vykstančiame arbitraže Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT reikalauja, kad „Vilniaus energija“ kompensuotų negrąžintas permokas šilumos ir karšto vandens vartotojams“, – teigiama įmonės atsiųstame komentare.

A.Zuokas vis dėlto toliau įrodinėjo, kad kaina keitėsi ne dėl mokėtų kompensacijų, nes tuo metu tebevyko teisminiai ginčai.

Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo šilumos kainos yra mažesnės, nes VKEKK sprendimu „Vilniaus energija“ turėjo taikyti 0,34 ct/kWh kompensaciją vartotojams.

Išties 2016-ųjų lapkričio vidury Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija siekė sustabdyti Kainų komisijos nutarimą, kuriuo nuo gruodžio 1 dienos beveik ketvirtadaliu mažinama bazinė šilumos kaina, ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau kompensacijos vis tiek buvo mokamos.

Taip pat VŠT komunikacijos vadybininkė Lauryna Motiejūnaitė tvirtino, kad šilumos kainos dalis, kuri priklauso nuo įmonės veiklos sąnaudų, nekito nuo 2017 m. birželio, kai ją patvirtino VKEKK.

„Šilumos kainų augimui šiemet ir kitais metais didžiausią įtaką daro ir darys kuro (biokuro, gamtinių dujų) kainų augimas rinkoje, todėl kainos kyla ne dėl VŠT veiklos sąnaudų. Pateiktoje lentelėje galite matyti, jog net ir padidėjus kuro kainai, šilumos kaina dabar yra mažesnė, nei tuo metu, kai ūkį valdė „Vilniaus energija“, – teigė įmonės atstovė.

Pateiktoje lentelėje matyti, kad mažesnė nei 5 centai už kilovatvalandę kaina buvo vos kelis mėnesius nuo 2016 m. gruodžio iki 2017-ųjų gegužės. Iki tol ji buvo aukštesnė už šių metų gruodžio kainą. Štai 2016 m. lapkritį šiluma kainavo 5,56 ct/kWh, spalį – 5,5 ct/kWh, rugsėjį – 5,36 ct/kWh.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Radiatorius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Radiatorius

Vis dėlto po šių šešių mėnesių kaina vėl šoktelėjo ir vilniečiai vėl mokėjo po daugiau nei 5 ct už kilovatvalandę šilumos. Ir nuo tada kainos už šilumos energiją buvo sumažėjusios tik 2018 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais.

Kainas gali palyginti kiekvienas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) interneto svetainėje galima palyginti skirtingų mėnesių šilumos kainas. Nurodomuose grafikuose matomi kainų pokyčiai. Tarkim, 2017 metų sausį kilovatvalandė šilumos Vilniuje kainavo 3,97 cento (be PVM), o šiemet sausį – jau 4,63 cento.

Šiuo metu vilniečiai gavo sąskaitas už šildymą lapkritį ir kaina siekia 5,04 ct/kWh, pernai buvo 4,73 ct/kWh. „AB „Vilniaus šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams lapkričio mėn. šilumos kaina didėjo 1,61 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 6,55 proc.), – rašoma VKEKK svetainėje. – Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su spalio mėn., didėja 5,06 proc. Per metus (nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn.) vidutinė šilumos kaina padidėjo 4,01 proc. Lapkričio mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas.“

Praėjusių metų Vilniaus miesto savivaldybės mero ir tarybos ataskaitoje, kuri paskelbta 2018 m. birželį, kaip vienas iš įgyvendintų darbų įrašyta, kad per pastaruosius trejus metus šilumos kaina vilniečiams buvo sumažinta net 27,3 proc. Ten pat primenami ir šilumos ūkio valdymo pokyčiai: „Šilumos ūkis – vėl vilniečių rankose. Pernai pavasarį, po 15 metų pertraukos, sostinės šilumos ūkis vėl sugrįžo į vilniečių rankas. Per pastaruosius dvejus metus VKEKK ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangomis šilumos kaina vilniečiams buvo sumažinta 36 proc.“

Pats įžvelgia spekuliacijas

Jau paskelbus straipsnį A.Zuokas savo teiginius dar papildė. Tiesa, tik tą dalį, kur kalbama apie šilumos kainą 2017 m. balandį, kai sutartis su „Vilniaus energija“ buvo pasibaigusi, bet tebegaliojo 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta šilumos kaina, kuri buvo 4,56 ct/kWh (taip nurodoma VKEKK interneto svetainėje).

„Po sutarties su „Vilniaus energija“ termino pabaigos šilumos kaina nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 metų gruodžio mėn. padidėjo 20 proc. Tą patvirtina ir Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ viešai skelbiama informacija. 2017 m. balandžio mėn. šilumos kaina vartotojams buvo 4,56 ct/kWh, o 2018 m. gruodžio mėn. – 5,5 ct/kWh. Realus padidėjimas yra 20,8 proc.

Jūsų redakcija buvo suklaidinta VŠT teiginiais apie šilumos kainos nuolaidą, kurią Kainų komisija pritaikė „Vilniaus energijai“ iki 2017 m. balandžio mėn. Tai yra kalbama apie visai skirtingus laikotarpius. Aš lyginau kainas nuo 2017 m. balandžio, o VŠT komentuoja kainas iki 2017 m. balandžio.

2016 m. gruodžio mėnesį Kainų komisija (kuomet dar galiojo sutartis su VE) vienašališkai nustatė šilumos kainą 4,23 ct/kWh įvertindama ir pritaikytą 0,48 ct/kWh kainos nuolaidą. Taigi, jei būčiau lyginęs 2016 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. kainas, skirtumas būtų ne 20 proc., bet 30 proc.

Ir įmonės „Vilniaus energija“, ir VŠT tiek 2017 m., tiek dabar pastovioji dedamoji yra ta pati – 3,12 ct/kWh. Pasikeitė tik kuro dedamoji, ir, suprantama, dėl labai objektyvių priežasčių. Tačiau tuo metu, kai aš buvau meras, kuro kainų pokyčiai tapdavo labai subjektyvia priežastimi ir politikai nuolat tuo spekuliuodavo ir kaltindavo dėl visko mane. Tuo tarpu šiandien, esant toms pačioms aplinkybėms, kalta tik „aplinka“ – kuro pokyčiai ir t.t.“, – savo komentare teigė A.Zuokas.

15min vertinimu, A.Zuokas yra teisus sakydamas, kad šilumos kaina per pastaruosius pusantrų metų išaugo apie 20 proc. Tačiau, kaip aiškėja, jis tai konstatuoja neatkreipdamas dėmesio, kad lyginamu laiku 2017 metais „Vilniaus energija“ privalėjo kompensuoti vilniečiams tai, ką buvo nepagrįstai įtraukusi į sąskaitas 2012–2014 metais. Todėl pats lyginimas nėra korektiškas.

Su kitomis projektų „15min PRIMENA“ ir „Patikrinta 15min“ publikacijomis galite susipažinti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:10
24:14
00:49

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką