„Projektas atviras. Atviras ir kitų partnerių dalyvavimui jame, net tik esamų. Mes jį laikome naudingu mums – mes dėl jo kovosime“, – pabrėžė V.Putinas.
Vienintelis Šveicarijoje registruoto projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Anot Rusijos prezidento, „Nord Stream 2“ projektas orientuotas ne tik Vokietijos rinkos poreikių tenkinimą, bet ir gali kompensuoti gavybos mažėjimą Didžiojoje Britanijoje bei Norvegijoje.
Komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pasisakymus šią tema, V.Putinas pareiškė: „JAV pozicija dėl „Nord Stream 2“ mums yra seniai aiški. Galima kalbėti apie retą dabartinės ir buvusios Vašingtono administracijos pozicijų sutapimą“.
„Donaldas Trumpas – ne tik dabartinis JAV prezidentas, bet ir kietas, geras verslininkas, skatinantis šalies verslo interesų plėtrą – amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų pardavimų Europai augimą. Ar tai įmanoma? Įmanoma, bet brangu. 25-30 proc. brangiau nei vamzdynais Europai tiekiamos rusiškos dujos. Bet aš JAV prezidentą suprantu – ji gina savo verslo interesus“, – sakė V.Putinas.
Jis pakartojo, jog Rusijos sieks „Nord Stream 2“ sėkmingo įgyvendinimo.
JAV Valstybės departamentas praėjusią savaitę pakartojo kategoriškai neigiamą požiūrį į šį projektą, pabrėždamas, kad jis gali sustiprinti Rusijos „žalingą įtaką“ Europoje.
Anksčiau JAV Valstybės departamentas perspėjo, kad Vašingtonas gali pritaikyti sankcijas „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms, pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs Danijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos pasipriešinimo, jį laikančių ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Vokietijos užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui neseniai pareiškus, kad Angelos Merkel ministrų kabinetas „Nord Stream 2“ vertina kaip komercinį projektą, Europos Sąjungos (ES) konkurencijos komisarė Margrethe Vestager pakartotinai pabrėžė, jog šis projektas neatitinka ES interesų.
Pagal „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti artimiausiais mėnesiais, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutartis.
