Sekite 15min Google
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė kalbėjęsis su prezidentu Vladimiru Putinu ir sutaręs, kad Rusija tieks didelius dyzelino kiekius į pasaulinę rinką. Šiuo žingsniu siekiama sumažinti kainas, kurios šoktelėjo į viršų JAV vasario 28 d. pradėjus karą Irane.
„Konkrečiai kalbant apie šį klausimą dėl Rusijos dyzelino eksporto, jei pažvelgtume į kiekius, jie neturi jokios makroekonominės reikšmės. O atvirai tariant, kyla didelių abejonių, ar Rusija apskritai pajėgi patiekti tokius kiekius. Be to, pagal JAV kokybės standartus čia kyla daug klausimų“, – sakė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Bankoke dalyvaujantis V. Dombrovskis.
V. Dombrovskis interviu metu aptarė įvairias temas, įskaitant augantį vyriausybės obligacijų pajamingumą Europoje, susirūpinimą dėl infliacijos, kurią lemia brangstanti energija, ir neseniai sudarytą prekybos susitarimą su Kinija, pagal kurį Pekinas sutiko apriboti hibridinių automobilių eksportą į 27 valstybių bloką.
„Jei pažvelgtume į platesnius ES ir Kinijos prekybos santykius, tai pernai turėjome apie 360 mlrd. eurų prekybos deficitą, t. y. beveik 1 mlrd. eurų per dieną, – sakė jis. – Taigi akivaizdu, kad santykiai yra labai nesubalansuoti. Tai nėra tvaru. Čia aptariame būtent automobilių sektorių, tačiau mums reikia šio subalansavimo, sakyčiau, platesniame sektorių spektre.“
ES apribos hibridinių transporto priemonių importą iš Kinijos iki 350 tūkst. vienetų per metus, pirmadienį pranešė aukšto rango ES pareigūnas, Briuseliui ir Pekinui susitarus dėl šios ribos siekiant išvengti prekybos karo.
Limitas bus taikomas nuo 2027 metų ketverius metus ir nuo antrųjų metų kasmet didės šešiais procentais.
Užsitęsęs neapibrėžtumas
Kalbėdamas apie kylantį vyriausybės obligacijų pajamingumą, ypač Prancūzijoje, ES komisaras pabrėžė, jog Paryžiui svarbu priimti neseniai pristatytą „ambicingą biudžeto projektą“, kad būtų išspręsta neapibrėžtumo rizika.
Po kelias savaites trukusio aktyvaus pardavimo 10 metų termino Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas priartėjo prie psichologinės penkių procentų ribos, kuri nebuvo pasiekta nuo 2002 metų.
„Užsitęsęs neapibrėžtumas neigiamai paveiks pajamingumą, todėl svarbu turėti aiškumą dėl biudžeto“, – nurodė jis.
Prancūzija laikoma euro zonos ekonomikos branduoliu, o investuotojai šios šalies obligacijas paprastai vertina kaip vienas patikimiausių. Vis dėlto po milžiniškų skatinamųjų išlaidų per COVID pandemiją, Prancūzijos valdžiai nepavyko sumažinti susikaupusios skolos, esant silpnam ekonomikos augimui.
V. Dombrovskis pažymėjo, kad vidutinis Prancūzijos valstybės skolos terminas yra pakankamai ilgas, todėl skolos aptarnavimo sąnaudų didėjimo procesas bus laipsniškas.
Šiuo metu jis neįžvelgia grėsmės finansiniam stabilumui.
„Euro zonos valstybės narės turi laiko, tačiau joms reikia imtis būtinų korekcijų. Jos turi užtikrinti tvarius viešuosius finansus“, – sakė jis.
Europos Komisija ateinančiomis savaitėmis paskelbs savo rudens ekonomikos prognozes. V. Dombrovskis patvirtino, kad jose bus didinamos infliacijos prognozės dėl aštuntą mėnesį besitęsiančio karo Irane.
„Jau matome, kad infliacijos šokas po konflikto Artimuosiuose Rytuose, karo Irane eskalacija bus ilgesnė, – kalbėjo jis. – Taigi, sakyčiau, su didele tikimybe mes padidinsime savo infliacijos prognozę 2027 metams.“
