Vėjo energetikai Lietuvoje nebėra vietos

Parengė Monika Burvytė

Kai kurie specialistai teigia, kad dėl pastaraisiais metais vykusios plėtros, ši atsinaujinanti energetikos rūšis, Lietuvoje pasiekė savo plėtros ribas. „Žinių radijas“ paklausė „Swedbank“ banko Energetikos klientų skyriaus vadovo Antano Sagatausko, ar iš tiesų ši eneregtikos rūšis išnaudojo savo limitus šalyje.

Vėjo jėgainė / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Šiuo metu yra pagaminama daugiau nei pusę milijono megavatvalandžių elektros energijos, kas sudaro 6 proc. visoje šalyje suvartojamos energijos. Lietuvoje yra 116 elektrinių ir tai yra bene pagrindinės žaidėjos atsinaujinančioje vėjo energetikoje, tai sudaro 40 proc. Lietuvoje“, – kalbėjo A.Sagatauskas.

Pasak jo, vėjo energetikų gaminamos energijos kainos pastaruoju metu yra itin konkurencingos. „Supirkimo tarifas sumažėjo iki 24 centų, o būsimiems vėjo parkams suteikiamas 22 centų už kilovatvalandę supirkimo tarifas“, – sakė A.Sagatauskas.

Supirkimo tarifas sumažėjo iki 24 centų, o būsimiems vėjo parkams suteikiamas 22 centų už kilovatvalandę supirkimo tarifas, – sakė A.Sagatauskas.

Atsiperkamumas priklauso nuo konkretaus vėjo parko, bet A.Sagatausko teigimu, investicijos atsiperka per maždaug 10-12 metų. Tai reiškia, jog po tiek metų vėjo energetikos parkai dirbs rinkos sąlygomis.

Nepaisant to, praktiškai išnaudojus vėjo energetikos parkams suteiktą kvotą, laukiama jos padidinimo.

„Šiai dienai nei sausumoje, nei jūroje vėjo energetikos plėtra nėra įmanoma. O finansinis klausimas čia būtų labai greitai išsprendžiamas, nes verslininkai labai greitai priima sprendimus, įvertinę atsipirkimus“, – patikino A.Sagatauskas.

Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.