Su redakcija susisiekęs verslininkas Kęstutis Matulevičius teigė, kad jaučiasi apgautas dėl dujų tiekimo – viename įsigytų butų jam priskaičiuotas abonentinis mokestis, kurio vyras tikina neturėjęs mokėti.
Jis pasakoja prieš kurį laiką pradėjęs investicijas į nekilnojamąjį turtą, jo įmonė įsigijo keletą butų ir ėmė juos remontuoti.
„Man virtuvės baldų išplanavime trukdė dujų skaitliukas, norėjau jį nuimti, kadangi dujos nebuvo vartojamos“, – apie vieno iš butų Šakių rajone situaciją pasakojo pašnekovas.
Jis teigia susisiekęs su atsakingu akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ atstovu Marijampolės apskrityje, nurodęs savo poreikius, o šis į butą atsiuntė meistrą.
Tačiau pašnekovas teigė buvęs šokiruotas, išgirdęs, kad „10 minučių“ darbas kainuos 150 eurų.
„Negana to, meistras man paaiškino, kad rekomenduotų tik skaitliuką nuimti, nepjaunant vamzdžio ir uždedant aklę, tai kainuotų gal 30 eurų vietoje 150 eurų. Plius, jei kada sugalvosi atgal užsidėti skaitliuką, nekainuos 200 eurų maždaug vietoje tų pačių 30 eurų. Bet man vis vien netiko išmatavimai, todėl kiek pasvarstęs nusprendžiau visgi vamzdį pjauti“, – kalbėjo verslininkas.
Po metų panašios paslaugos prisireikė kitame bute.
K.Matulevičius prisiminė meistro žodžius, kad vietoj vamzdžio pjovimo bei užvirinimo pigiau būtų uždėti aklę. Tuo labiau kad ateityje dujų būste dar galėjo prireikti. Tad vėl paskambino minėtam meistrui, šis nukreipė atgal į įmonę „Suskystintos dujos“.
Iš jos atstovo Kęstutis teigia išgirdęs, kad aklių niekas nededa, nes tai „nesaugu ir nesandaru“.
„Vienintelis variantas – pjauti ir užvirinti vamzdį. Tokio proceso įkainis – 150 eurų. Šioje vietoje jis pasako, kad geriau jau pjauti, nes tik taip gali dujų atsisakyti ir nereikės mokėti abonentinio mokesčio, kas iš to, kad tas skaitliukas liks užaklintas akle“, – 15min pasakojo jis.
K.Matulevičius teigė tik tuomet pirmą kartą supratęs, kad minėtam butui skaičiuojamas abonentinis mokestis, apie kurį jis nebuvo informuotas.
Vyras teigia tuomet pirmiausia su pasipiktinimu kreipęsis į Turto banką, kodėl šis jam pardavė butą su skolomis.
Netrukus K.Matulevičius sako sulaukęs naujo skambučio iš AB „Suskystintos dujos“. Su juo kalbėjusi darbuotoja pasakė, kad abonentinis mokestis pradėtas skaičiuoti tada, kai jo bendrovė tapo savininke.
Jam buvo atsiųsta sąskaita – spalio mėnesį ji siekė apie 35 eurus, iš kurių 16,11 euro sudarė fiksuotas kasmėnesinis mokestis.
„Jei nori, kad nekapsėtų, mokėk 150 eurų. Pjausim vamzdį ir užvirinsim, plius dar susimokėsi „prikapsėjusį“ abonentinį“, – pokalbį savo žodžiais atpasakojo K.Matulevičius.
Skaitytojas tikino jokios sutarties su dujų tiekimo įmone nepasirašinėjęs, taip pat dar kartą patvirtino, kad tame objekte dujų nėra vartojama ar apskritai gyvenama.
Verslininkas kelia klausimą, kiek tokių skolininkų yra iš viso, ir teigė pirmąją sąskaitą gavęs tik tuomet, kai ėmė domėtis galimybėmis pašalinti dujų skaitiklį.
„Jokių sąskaitų į dėžutes ar el. paštą kaip už kitas legalias paslaugas, raginimų, nors paslaugomis nesinaudoji ir sutarties nesi sudaręs iš esmės. Paprastai, kai nusiperku objektą, man reikia sudaryti sutartis. Paprastai jie [komunalinių paslaugų tiekėjai] patys į mane kreipiasi, nes Registrų centre mato, kad aš esu naujas vartotojas. Aš automatiškai gaunu iš šilumos, iš vandens [tiekėjų] dokumentus sudaryti sutartį“, – piktinosi jis.
Įmonė: patys dvejus metus laukiame tvarkos išaiškinimo
Bendrovės „Suskystintos dujos“ vadovas Valdas Budukevičius raštu atsiųstame atsakyme 15min teigė, kad sutarčių nutraukimas ir dujų atjungimas buitiniams vartotojams yra aktuali tema ir pačiai įmonei – anot jo, ši tvarka nėra tinkamai reglamentuota įstatymiškai, o teisės aktai prieštarauja vieni kitiems.
„Kreipėmės ir į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT), ir į Energetikos ministeriją išsakydami esamas problemas ir nesusipratimus. Visi mato teisės aktų prieštaravimą vienas kitam. Visi supranta, kad reikia aiškiai nedviprasmiškai reglamentuoti atsijungimo tvarką. Deja, mes tos tvarkos laukiame daugiau kaip 2 metai“, – komentavo pašnekovas.
Pagrindinis bendrovės argumentas – vartotojui neteisingai atsijungiant nuo centralizuoto dujų tinklo daugiabutyje, gali būti užkirstas kelias dujų tinklu naudotis būsimiems gyventojams ateityje.
„Deja, niekam neįdomu ir niekas nenori gilintis. Esant tokiam vartotojų teisių ir pareigų nesilaikymui atsiranda tų, kurie nori naudotis dujomis, bet, deja, apatinis kaimynas nusipjovė visai vamzdį, nes jam negražu. O veiksmai ir norai buvo išreikšti ankstesnių savininkų“, – aiškino V.Budukevičius.
Su institucijomis bendrovė teigia susirašinėjanti nuo 2020 m., kai ji laikinai sustabdė vartotojų prašymus dėl atjungimo, motyvuodama, kad „vykdydama vienus teisės reikalavimus, ji pažeidžia kitus“. Vietoj to, „Suskystintos dujos“ pasitvirtino atjungimo nuo jų centralizuoto dujotiekio tinklo technines sąlygas ir jas pateikė prašymus atsijungti pateikusiems vartotojams.
VERT savo išvadoje iš esmės pritarė bendrovės „Suskystintos dujos“ nusiskundimams – rašte Energetikos ministerijai pažymėta, kad pareiga atjungti vartotoją nuo centralizuotos sistemos tenka tiekimo įmonei, tačiau teisės aktuose neužsimenama apie vartotojo prievoles.
Tokį teisinį reglamentavimą VERT tuo metu įvardijo kaip „prieštaringą ir nesuderintą su kituose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu“.
Energetikos ministerija iš esmės taip pat sutiko, kad centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas galėtų būti patikslintas taip, kad dviprasmybių nekiltų. Vis dėlto, minėtas dokumentas ir šiandien likęs nepakeistas.
Komentuodamas apie panašias situacijas kaip Kęstučio, bendrovės vadovas pabrėžė, kad skaitiklio šalinimas yra susijęs su sutarties ir dujų tiekimo butui nutraukimu – norint nutraukti sutartį, jį reikės pašalinti.
Tiesa, jis neigė, kad bendrovė AB „Suskystintos dujos“ atlieka pjaustymo ir virinimo darbus, nes tai – vartotojo ir kitų namo bendraturčių sistema. Tokius vartotojus jie paprastai nukreipia kitur.
„Dažniausiai vartotojų noras ne tai, kad būtų užvirinta, o nori ir atsikratyti jam nepatinkančio dujų vamzdžio. Mes nurodome atestuotą įmonę, kuri šias paslaugas gali atlikti vartotojo tiesioginiu prašymu ir tiesioginiu atsiskaitymu. Mūsų pasakyta kaina gali būti tik orientacinė, paremta mūsų turimomis žiniomis, be to, jai mes įtakos nedarome. Mūsų bendrovė dujų tiekimo nutraukimą atlieka tik demontuojant skaitiklį ir užaklinant dujotiekį užsukama akle bei užplombuojant. Šie veiksmai atliekami klientui nemokamai“, – teigė jis.
Tiesa, per pastoviąją kainos dalį už šiuos ir kitus infrastruktūros veiksmus sumoka visi bendrovės vartotojai.
„Taisyklėse įtvirtintos klaidinančios nuostatos: atjungimas nemokamas, apskaitos prietaisas nemokamas, avarijų lokalizavimas atliekamas nemokamai. Tokiu būtu visi ir galvoja, kad tai nemokama ir nekainuoja“, – pastoviosios dedamosios egzistavimo motyvą paaiškino V.Budukevičius.
Kada gyventojas gali atsisakyti dujų?
AB „Suskystintos dujos“ vadovas aiškina, kad gyventojas, norintis atsisakyti dujų tiekimo paslaugos, visų pirma turi parašyti rašytinį prašymą dėl sutarties ir dujų tiekimo nutraukimo.
Sutarties vienašališkam nutraukimui VERT nustatytas 10 dienų terminas, o nutraukus sutartį per 5 darbo dienas atliekamas fizinis atjungimas, jeigu klientas pilnai atsiskaitęs už sunaudotas dujas ir kitas paslaugas.
„Jeigu nebuvo rašytinio prašymo nutraukti sutartį ar nutraukti dujų tiekimą, klientas už dujas nemoka, jeigu jų nevartoja, bet skaičiuojama pastovioji kainos dalis, kuri nepriklauso nuo dujų suvartojimo. Taip yra visų kitų paslaugų įmonėse“, – pabrėžė V.Budukevičius.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos pastoviąją dalį kasmet perskaičiuoja VERT, ji kiekvienai įmonei gali skirtis.
Štai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. įsigaliojantys nauji įkainiai SND tiekėjų klientams lemia, kad AB „Suskystintos dujos“ vartotojai mokės 4,76 eurų per mėnesį pastoviąją dalį, UAB „Saurida“ – 4,67 eurų, UAB „Varėnos dujos“ – 5,48 eurų, o UAB „Literma“ – 18,02 eurų.
VERT: bendrovė negali atsisakyti nutraukti tiekimo
VERT teigia, kad ši pastovi dedamoji yra pagrįsta įstatymiškai.
Vadovaujantis Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 20 punktu, tiekiamų dujų kaina gali būti dvinarė arba vienanarė. Dvinarė kaina susideda iš pastoviosios dalies, mokamos eurais per mėnesį, ir kintamosios kainos dalies, mokamos eurais už kubinį metrą.
„Vienanarė kaina mokama už suvartotą per mėnesį dujų kiekį eurais už kubinį metrą. Tai reiškia, kad pastovioji kainos dalis yra mokama kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiame objekte yra vartojamos suskystintos naftos dujos (SND), ar ne“, – aiškina VERT.
Šiuo metu buitiniam vartotojui suteikta teisė vienašališkai be papildomų įsipareigojimų nutraukti SND pirkimo‒pardavimo sutartį, jeigu vartotojas tinkamai informavo SND tiekimo įmonę apie sutarties nutraukimą ir nėra skolingas SND tiekimo įmonei, t. y. vartotojas yra sumokėjęs įmonei už patiektas SND, įskaitant abonentinius mokesčius.
Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, dujų pardavėjas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo SND pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dienos neatlygintinai atjungti buitinio vartotojo dujų sistemą nuo centralizuotos dujų tiekimo sistemos.
VERT taip pat informuoja, kad vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, 68 punktu, dujotiekio vamzdžiai tarpusavyje turi būti jungiami neišardomomis jungtimis, o išardomosios jungtys gali būti naudojamos tik dujinių prietaisų, įrenginių, įtaisų ir kontrolės matavimo priemonių prijungimo vietose.
Pagal minėto teisės akto 76.1 papunktį, draudžiamas dujotiekio atšakų (atvamzdžių) ar dujotiekio be paskirties įrengimas. Šios nuostatos reiškia, kad atjungimas negali būti vykdomas įrengiant išardomąsias jungtis (akles), ir yra galimas tik pašalinant SND vamzdyno atšakas su užvirinimu.
„Tuo atveju, jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis, pirmiausia, raštu su reikalavimu turėtų kreiptis į skundžiamą įmonę. Gavęs jo netenkinantį atsakymą – į VERT su tinkamai pasirašytu prašymu nagrinėti ginčą“, – rašoma 15min gautame VERT atsakyme.
VERT taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika (Mažeikių rajono 2014 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15-853/2014), yra pripažįstama, kad SND tiekimo įmonės atsisakymas atjungti dujų tiekimą vartotojams laikytinas sutarties neįvykdymu (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis).
Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.
