Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslo įpročiai elektros rinkoje Baltijos šalyse supanašėjo

Elektra
BFL nuotr. / Elektra
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įsitvirtinus laisvajai elektros rinkai Baltijos šalyse, dauguma klientų – 90 proc. ir daugiau – sudaro fiksuotos kainos sutartis. „Elektrum” spaudai pranešė, kad Lietuvoje ir Latvijoje fiksuotos kainos sutartis pasirašo apie 99 proc. klientų, o Estijoje – apie 90 proc., kai tuo tarpu rinkos atsivėrimo pradžioje pastarojoje šis skaičius tesiekė 55 proc. Tokiam pasirinkimui įtakos turėjo kryptinga edukacija apie laisvąją rinką.

„Praėjus keletui metų nuo rinkos atsivėrimo, kai apie ją verslas beveik nieko nežinojo, pastebimi reikšmingi įmonių elgesio pokyčiai. Fiksuoto tarifo ir ilgalaikės sutartys tapo Baltijos šalių elektros rinkos vizitine kortele. Tarkime, pagal skirtingų laiko zonų tarifus dienos metu elektros energijos kaina yra didesnė nei naktį, tad verslui, suvartojančiam didžiąją dalį elektros dieną – efektyvesnis pasirinkimas yra sutartys su vienoda fiksuota kaina visoms laiko zonoms. Šia logika ir ėmė vadovautis įmonės“, – sako Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ vykdantysis pardavimo vadovas.

Pasak R. Tvarono, praėjusių metų įvykiai rinkoje taip pat smarkiai keitė verslo įpročius – dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis stabilesnius paketus. Jei anksčiau kompanijos rinkdavosi 12 mėn. sutartis, dabar tampa populiaresnės 2–3 metų laikotarpio sutartys. Lietuviai čia stabilumą vertina dar labiau – 70 proc. įmonių pasirašo 3 metų ar ilgesnes sutartis. Visgi Latvijoje populiariausios išlieka 1 metų sutartys, ypač – tarp smulkių klientų, suvartojančių iki 100 MWh elektros per metus.

Numatyta, kad nuo kitų metų garantinio tiekimo kaina augs ne mažiau 3 proc.

Visose šalyse pastebima tendencija, kad paskutinysis metų ketvirtis yra aktyviausias metas, kuomet įmonės renkasi tiekėjus ar pratęsia sutartis – taip elgiasi apie trečdalis klientų. Tačiau atsižvelgiant į kainų dinamiką, fiksuoti kainą patartina pavasarį, kai ji palankiausia ilgalaikėms sutartims. Tuo tarpu vasarą kaina kyla dėl pasibaigusių potvynių, išjungtų šiluminių elektrinių, perdavimo linijų remonto darbų ir mažesnio pralaidumo.

R. Tvarono teigimu, tinkamu metu užfiksavusi kainą, smulki įmonė, kurios metinis suvartojimas siekia 30 000 kWh elektros energijos, per pusmetį gali sutaupyti apie 300–450 litų, lyginant su garantinio tiekimo kaina, o vidutinė įmonė, kurios metinis suvartojimas – 300 000 kWh elektros – apie 3000–4500 litų. Tuo tarpu didžiųjų įmonių, per metus suvartojančių virš 1 mln. kWh elektros, sutaupyta suma siekia ne mažiau 20 000 litų per pusmetį. Numatyta, kad nuo kitų metų garantinio tiekimo kaina augs ne mažiau 3 proc.

Lietuvoje nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkusios apie 25 000 įmonių, dauguma – smulkūs elektros energijos vartotojai, sudarantys tik 8 proc. bendrai suvartojamo elektros kiekio. Estijoje iš nepriklausomo tiekėjo elektrą perka apie 20 proc. verslo įmonių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką