Vandenilio plėtros Lietuvoje gaires 2024–2050 metams parengusios ministerijos atstovės teigimu, verslas rodo susidomėjimą vandenilio plėtra, planuojamomis paramos priemonėmis.
„Susidomėjimą mes tikrai matome (...) yra keliomis kryptimis judama. Pirmosios kryptys ir paramos yra vandenilio panaudojimas transporte. Turime, pavyzdžiui, jau iniciatyvą Klaipėdos uoste įrengti stotelę ir gaminti žaliąjį vandenilį ir užpildyti juo varomus laivus (uoste 2026 metais planuojama įrengti vandenilio gamybai skirto elektrolizerį – BNS). Taip pat panaudojimą įmaišant kartu su gamtinėmis dujomis“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė D.Garbaliauskaitė.
„Čia tokios pradinės kryptys, matau jau judesį tame. Matome ir susidomėjimą finansavimu“, – teigė ji.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius kalbėjo, nedidelio vandenilio kiekio panaudojimas gamtinių dujų sistemoje galėtų paskatinti šio kuro plėtros pradžią Lietuvoje.
„Įmaišymas to vandenilio leistino kiekio, kuris yra galimas technologiškai ir patikrintas (jis nėra didelis) į gamtinių dujų sistemą ir, atitinkamai, kilmės sertifikatų išdavimas suteiktų galimybę pirmiesiems „paukšteliams“ atsirasti šioje rinkoje ir padėti balansuoti pačią elektros energetikos sistemą kartu. Ir sukurti galimybes naujai ūkio šakai, naujam verslui“, – komisijoje teigė N.Biknius.
„Kol kas viskas paruošiamojoje fazėje, bet europiniai teisės aktai jau yra pakeliui. Tiek ir tokie dokumentai kaip gairės nubrėžia aiškius tikslus ir uždavinius“, – pridūrė jis.
Ministerija trečiadienį Seimo komisijai pristatė ilgalaikes vandenilio plėtros gaires, kuriomis apibrėžiami uždaviniai iki 2030-iųjų ir pagrindinės žaliojo vandenilio plėtros kryptys iki 2050-ųjų.
Žaliasis vandenilis pirmiausiai bus naudojamas siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą ir energetinių išteklių importą. Jose nurodoma, kad žaliąjį vandenilį naudotų pramonė ir transporto sektorius.
Gairėse numatyta sukurti vandenilio plėtrai palankią teisinę bazę, įvesti gamybos ir panaudojimo transportui skatinimo priemones, sukurti transportavimo infrastruktūrą, parengti vandenilio kompetencijų vystymo sistemą.
Vandenilį numatoma gaminti elektrolizės būdu, panaudojant atsinaujinančių išteklių jėgainėse pagamintą energiją.
„Manau, kad tie tikslai tikrai pasiekiami. Kas svarbiausia, matome tikrai didžiulius atsinaujinančios energijos kiekius, augančius. Jau dabar matome, kad jei seksis tikrai palankiai, kaip numato prognozės, jau tarp 2027–2030 metų pasieksime 100 proc. atsinaujinančių tikslus (patenkinti visą elektros poreikį iš vietinės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos – BNS)“, – kalbėjo D.Garbaliauskaitė.
Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.
Iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio kuro, iki 2050 metų – atitinkamai 8500 MW ir 732 tūkst. tonų.
