"Už dingusią elektrą dažnai atsakomybė tenka ir gyventojams", - sakė V.Žukauskas.
LESTO Elektros tinklo tarnybos direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, sutrikimų elektros tinkle visiškai išvengti neįmanoma, tačiau palaipsniui modernizuojant tinklą, elektros tiekimo kokybė toliau gerės. Gamtos stichijos yra pagrindinė priežastis, sutrikdanti elektros tiekimą ir lemianti nepatogumus gyventojams.
Šalyje apie 30 procentų skirstomųjų tinklų yra miškingose vietovėse, elektros linijos čia dažnai nukenčia dėl virstančių medžių ar laidus liečiančių medžių šakų. Norint šias linijas pakeisti kabeliais, kurie būtų apsaugoti nuo gamtos stichijų padarinių, reikėtų investuoti daugiau nei 3 mlrd. Lt. 2012 m. LESTO investicijos į skirstomojo tinklo modernizavimą sudarė 159,6 mln. Lt, tai 15 proc. daugiau nei 2011 m. Per metus nutiesta 1243 km kabelių linijų.
„Už dingusią elektrą dažnai atsakomybė tenka ir gyventojams, nevykdantiems savo prievolės genėti ir prižiūrėti medžius ar kitus želdinius greta elektros skirstymo linijų. Vagystės iš skirstomojo tinklo įrenginių ar neatsargus elgesys greta jų – kita priežastis, lemianti elektros tiekimo sutrikimus. Gyventojai visus planuojamus darbus elektros linijų apsaugos zonose privalo iš anksto derinti su LESTO“, – sako V. Žukauskas.
Geriausiu elektros energijos patikimumu džiaugiasi Vilniaus regiono gyventojai – sutrikimų čia būna mažiausiai, jie būna trumpiausi, kadangi sostinėje plačiausiai išplėtotas kabelių skirstomasis tinklas. 2012 m. vienam Vilniaus regiono gyventojui vidutiniškai teko 55,35 minutės be elektros energijos. Daugiausia nuostolių skirstomajam tinklui gamtos stichijos padaro miškingose vietovėse, taip pat pajūryje, kur vėjai būna stipriausi.
