„Vasarą Vilniuje nesunaudosime nė vieno kubinio metro brangių gamtinių dujų, tai lems pigesnę šilumą. Tokį šilumos tarifą jau dabar galėtume taikyti ištisus metus, jei konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba 2010 metais nebūtų blokavusi „Dalkia“ parengto kuro konversijos plano“, – teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Primename, kad tuomet Vilniui siūlyta pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį iki 2037 metų, mainais „Dalkia“ žadėjo padėti Vilniui pereiti prie biokuro ir sumažinti priklausomybę nuo dujų tiekėjų bei įgyvendinti naujus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Tiesa, toks projektas būtų kainavęs nei daug, nei mažai – nuo 850 mln. Lt, jeigu būtų pereita prie biokuro, iki 1,2 mlrd. Lt, jei būtų nuspręsta toliau naudoti dujas, bet laikantis aplinkosauginių reikalavimų.
Vasarą Vilniuje nesunaudosime nė vieno kubinio metro brangių gamtinių dujų, tai lems pigesnę šilumą, – teigė Linas Samuolis.
„Vilniaus energijos“ pranešime teigiama, kad 2013-ųjų gruodį Europos Komisija patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas ir 2010 metais Vilniaus tarybos atmestas planas yra tinkamas miestui, ir įpareigojo jį įgyvendinti.
41 procentą šilumos iš vietinio kuro Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje (E2) ir Naujosios Vilnios katilinėje pagamins pati „Vilniaus energija“. Likusią dalį, 59 procentus, šilumos bendrovei pateiks nepriklausomi gamintojai.
„Vilniaus energijos“ iš biokuro pagamintos šilumos kaina sudaro 7,5 ct/kWh. Vidutinė nepriklausomų gamintojų siūloma kaina – 11,98 ct/kWh.
Taikant šiuos tarifus, įvertinus šilumos nuostolius tinkle ir žinant, kad pastovioji šilumos tarifo dedamoji Vilniuje sudaro 5,66 ct/kWh be PVM, ne šildymo sezono metu šilumos kaina sudaro 18,48 ct/kWh be PVM.
Lietuvos miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 18,5 ct/kWh be PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 26,5 ct/kWh be PVM.
