„Migruodami nuo gamtinių dujų prie suskystintų labai rizikuojame. Gali būti, kad dėl išaugusios paklausos ar tiekimo trikdžių, kurių šiandieną pasaulyje nebeįmanoma prognozuoti, turime rankoje loterijos bilietą ar draudimo polisą, kuriuo nepasinaudosime. Vis dėlto sveika nuovoka kužda, kad tai daryti reikia, nes kitu atveju neteksime konkurencingumo“, – portalui teigė dviejų paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.
Pasak jo, alternatyvių šildymo sistemų paukštynai kol kas neįsirengė, anot jo, dėl pragmatinių skaičiavimų – paukštynuose atlikęs mėšlas pagal sutartis parduodamas ūkininkams kaip trąša, nes panaudoti mėšlą apsimokėjo labiau nei investuoti į biojėgainę.
„Prieš kelerius metus tokia jėgainė ekonomiškai mums nebuvo naudinga. Parduoti mėšlą apsimokėjo labiau. Žinoma, dabar, esant tokioms dujų kainoms, tai būtų tikrai labai naudinga. Tačiau ir jų įrengimas labai pabrango. Esame anksčiau skaičiavę, kad biojėgainės statybos prie vieno paukštyno mums atsieitų 6 mln. eurų, o dabar už tokį patį projektą turėtume skirti 12–15 mln. eurų. Vis dėlto tai ne šios žiemos sprendimas – reikia surasti sprendimą, kaip išgyventi šią žiemą, nes laukia kosminės sąskaitos“, – tvirtino D.Gudačiauskas.
Pasak jo, 2020 metų gruodį abiejų mano valdomų paukštynų sąskaita už dujas buvo 396 tūkst. eurų, o ateinantį gruodį laukiama 2,5 mln. eurų sąskaitos.
