Vilniaus taryba nepritarė siūlymui leisti Vilniaus šilumos ūkio nuomininkui investuoti 72,5 mln. Lt. Anot dalies sostinės valdančiųjų, investicijos būtinos, nes Vilniaus šilumos įrenginiai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų dėl išmetamų į orą teršalų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų. Tačiau opozicijai atstovaujantys politikai tvirtino, kad ši priežastis tėra bandymas leisti „Dalkia“ Vilniaus šilumos ūkyje įsitvirtinti dar dešimtmečiams.
Sostinės meras Artūras Zuokas su aiškia ironija pasiūlė tarybos nariams sudaryti komisiją ir važiuoti į Prancūziją bei derėtis su bendrove „Dalkia“, galbūt esą jiems pavyktų suderėti geresnę investicijų programą ir kainą. Tarybos opozicijos nariams miesto mero pašaipos nepatiko, esą dalyvauti tokios komisijos veikloje jie sutiktų, tačiau tokiai komisijai vadovauti turėtų vicemeras Jonas Pinskus. Jis šiuo metu vadovauja Vilniaus šilumos ūkio priežiūros komisijai.
Nutarta sudaryti darbo grupę, kuriai vadovaus J.Pinskus ir per dvi savaites pateikti geresnį sprendimą, kaip atitikti ES reikalavimus dėl taršos mažinimo, bet kartu ir investuoti mažesnes sumas ar bent jau po nuomos sutarties pasibaigimo 2017 metais tas investicijas išpirkti už mažesnę sumą.
Pats J.Pinskus balsavime dėl būsimųjų investicijų susilaikė. Taip balsavo ir dauguma kitų Darbo partijos frakcijos narių. Prieš balsavo konservatoriai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija ir dalis Lietuvos lenkimų rinkimų akcijos atstovų. A.Zuoko frakcijos „Taip“, socialdemokratų ir kelių kitų tarybos narių balsų teigiamam sprendimui nepakako.
Opozicija kaltino merą bandant pratęsti nuomos sutartį
Pagal sprendimo projektą, Vilniaus meras Artūras Zuokas turėjo pasirašyti susitarimą dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos gamybos įrenginių 2013−2016 metų aplinkosaugos investicijų plano. Investicijos sieks apie 72,5 mln. Lt.
Vilniaus tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nariai dar prieš tarybos posėdį vienu balsu tikino – tarybos dauguma ketina tvirtinti abejotinas investicijas į šilumos ūkį, kurios bus užkrautos Vilniui ir vilniečiams.
„Šios investicijos tikrai nėra būtinos, o modeliuojamos tam, kad Vilniaus savivaldybė būtų skolinga nuomininkui. Tikėtina, kad tuo pasinaudodama „Dalkia“ siekia Vilniaus šilumos ūkyje įsitvirtinti dar dešimtmečiams. Gal per tuos metus, kol meru bus A.Zuokas, panašių siūlymų dėl investicijų galime sulaukti ir daugiau“, – teigė TS-LKD frakcijos vadovas Valdas Benkunskas.
Šios investicijos tikrai nėra būtinos, o modeliuojamos tam, kad Vilniaus savivaldybė būtų skolinga nuomininkui.
Anot TS-LKD frakcijos nario Gedimino Švilpos, A.Zuokas puikiai žino, kad miestas neturės galimybių grąžinti šių pinigų po 2017 metų. „Vyriausybė kreipėsi į ES dėl pereinamojo laikotarpio ir atsakymas bus tik pavasarį, tad ar negalime to palaukti? O jau dabar gauname iš Aplinkos ministerijos grasinimus, kad bus atjungtas šildymas, nors dar nėra aišku dėl pereinamojo laikotarpio“, – piktinosi G.Švilpa.
Konservatoriai įsitikinę, kad gąsdinant tuo, jog bus nutrauktas šilumos tiekimas miestui, bandoma daryti spaudimą Vilniaus tarybos nariams ir priversti juos pritarti šioms investicijoms.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Bronius Cicėnas tikino, kad A.Zuokas kartu su „Dalkia“ ir „Icor“ sugalvojo, prisidengdami planu mažinti taršą, paimti iš visų vilniečių pinigus du kartus už tas pačias investicijas. Esą du kartus, nes VKEKK 2011 metais šilumos kainoje per penkis metus numatė 216 mln. Lt investicijų, o „Vilniaus energijos“ investiciniame plane numatyta tik 116 mln. Lt investicijų.
Vilniečiai mokės dukart?
„Tad lieka 90 mln. Lt, todėl, matyt, tos investicijos ir bus panaudotos mažinant ozoto junginių išmetimą. O bus numatyta, kad pasibaigus sutarčiai savivaldybė dar turės sumokėti likutinę vertę, kuri sieks per 63 mln. Lt. Aišku, kad skolose skęstanti savivaldybė neturės tų lėšų, vadinasi, tai taps šilumos kainos dalimi“, – teigė buvęs ilgametis Vilniaus šilumos tinklų direktorius B.Cicėnas.
Pastaraisiais metais „Vilniaus energija“ taršos leidimų pardavė už 155 mln. Lt, tačiau nėra aišku, kur tos lėšos nukeliavo.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija siūlo į susitarimą įrašyti punktą, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai Vilniaus savivaldybė šias investicijas turi gauti už litą.
Be to, anot B.Cicėno, pastaraisiais metais „Vilniaus energija“ taršos leidimų pardavė už 155 mln. Lt, tačiau nėra aišku, kur tos lėšos nukeliavo.
A.Zuokas bet kokius opozicijos priekaištus šiuo klausimu atmeta. „Opozicijos atstovai klaidina ir meluoja gyventojams. Visas investicijas, kurias atlieka „Vilniaus energija“ kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, net ne Vilniaus miesto savivaldybė ir taryba. Šiuo atveju jie patvirtino, kad visi įsipareigojimai vykdyti pagal sutartį. Šios investicijos pagal aplinkosaugos programą atsirado tik 2010 metais, kai Europos Taryba ir Europos Komisija patvirtino rezoliuciją, kad nuo 2016 metų visas šilumos ūkis turi investuoti į naujų filtrų sistemą“, – aiškino A.Zuokas.
A.Zuokas: tai opozicijos paslauga „Dalkia“
Esą šios sistemos nebuvo numatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje. O dabar turėtų investuoti arba Vilniaus šilumos tinklai, arba „Vilniaus energija“. Kadangi Vilniaus šilumos tinklai tokių pinigų neturi, belieka leisti investuoti nuomininkams, o ta investicija būtų išmokėta perėmus turtą pasibaigus nuomos sutarčiai.
„Šiandien labai aišku – jeigu Vilniaus taryba šiam klausimui nepritars, tai reikštų, kad nuo 2014 metų pagal Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento raštą mokėsime baudas 6,4 mln. Lt. Baudą turės sumokėti savivaldybė iš savo biudžeto, kurio nelabai yra. Nuo 2016 metų, jei tos priemonės nebus įgyvendintos, mes negalėsime iš viso eksploatuoti Vilniaus šilumos ūkio, vadinasi, gyventojai neturės kuo šildytis“, – tikino Vilniaus meras.
A.Zuokas teigė esąs tikras, kad prieštaraudami šiam sprendimui opozicijos atstovai tenori padaryti paslaugą „Dalkia“ bendrovei.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas 15min.lt yra sakęs, kad šios investicijos nebuvo numatytos šilumos ūkio nuomos sutartyje, o jeigu miestas joms nepritars – laukia milijoninės baudos dėl taršos reikalavimų nesilaikymo. Be to, gali tekti uždaryti Vilniaus termofikacinę elektrinę Nr.2 ir rajoninę katilinę Ateities g., tuomet sostinė nesugebės apsirūpinti šilumos energija.
2017 metais pasibaigus nuomos sutarčiai Vilniaus savivaldybė privalės šias investicijas išpirkti už likutinę vertę. V.Dastiko teigimu, nusidėvėjimas tesieks apie 4 mln. Lt, tad likutinė vertė sieks apie 68 mln. Lt.
Vilniečiai taip pat pajus šių investicijų svorį – po 2016-ųjų šilumos kainos kilovatvalandė dėl šių investicijų brangs apie 2-3 centais.
