„Atseit, tokia avarija iš viso neįmanoma, bet kuomet pradedi diskutuoti, kad tokia avarijos galimybė nėra lygi nuliui, pripažįstama, kad nėra nulis, yra labai arti nulio. Bet Fukušimos atveju niekas nesitikėjo cunamio bangos. Tai iš tiesų mes norime, kad jie skaičiuotų tas rizikas pačiam blogiausiam scenarijui, o jie sako, kad ne – taip negali būti, pas mus daug apsauginių sistemų ir mes neskaičiuojame“, – BNS sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius.
Pasak jo, Baltarusijos ekspertai nenori nagrinėti sunkių avarijų galimybių Astravo AE. Jo teigimu, Minske dvi dienas vykusiuose pokalbiuose dėl Astravo AE saugumo progreso beveik nepasiekta, išskyrus tai, jog iki šių metų gruodžio galima tikėtis elektrinės streso testų bei „Tatenos“ misijos.
„Progresas yra tik toks, kad statybos progresuoja, kitas dalykas – pagaliau lyg ir atsiranda datos dėl streso testų ir „Tatenos“ misijos, nes anksčiau datų nenorėjo sakyti – dabar sako, kad lyg ir viskas bus iki gruodžio mėnesio. Tai progresas toks, kad per 3 metus pasikviečia „Tatenos“ misiją ir per 5 metus sugebėjo ar sugebės suorganizuoti streso testus“, – teigė V.Auglys.
Jis dar kartą pakartojo, jog su baltarusiais labai sunku bendrauti – jie nori dialogo, bet patys nieko nedaro: „Elementarus pavyzdys – birželį pristatė mums prezentacijas, bet jų mums negalėjo palikti įvertinti – parodė ir išsivežė. Jie bijo, kad mes, prašydami tos informacijos, netraktuotume, kad tai yra nauja informacija“.
Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Astravo atominės jėgainės statybose nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių incidentų. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus korpusas, o rugpjūčio pabaigoje jėgainės statybvietėje žuvo žmogus.
Birželį Lietuvos Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį 2018 metais, kai planuojama pastatyti pirmąjį bloką, jos gaminamos elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržą.
