470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Opal“ yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje, nutiesta nuo Vokietijos pajūrio iki Čekijos pasienio.
„Bundesnetzagentur“ uždraudė šio vamzdyno operatorei „Opal Gastransport“ rengti jo pajėgumų aukcionus, o „Gazprom“ neleista jais naudotis, nes Rusijos koncernas „turi alternatyvių transportavimo maršrutų, kad galėtų tinkamai vykdyti tiekimo ES vartotojams įsipareigojimus“.
Vokietijos tarnyba perspėjo, jog už šio nurodymo nevykdymą grės baudos.
Kaip jau buvo skelbta, ESTT šią savaitę atšaukė EK sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų.
ESTT šią bylą nagrinėjo pagal Lenkijos ieškinį, prie kurio buvo prisijungusios Lietuva ir Ukraina.
2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis „Opal“, padindama Rusijos koncernui skirtą naudojimo kvotą nuo 50 proc. iki 80 proc. ir leisdama per aukcionus supirkti visą likusį vamzdyno pajėgumą.
Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos koncernui Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ESTT, pareikšdamos, jog taip buvo pažeisti Lenkijos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos.
