„Esu įsitikinęs, kad mums reikia įvertinti, ar šios dyzelinui taikomos subsidijos yra prasmingos ir tikslingos“, – verslo dienraščiui „Handelsblatt“ pareiškė Matthias Muelleris.
„Galėtume naudingiau investuoti pinigus į labiau aplinką tausojančią varomąją transporto priemonių technologiją“, – pridūrė jis.
10-ąjį dešimtmetį Vokietijos automobilių gamintojai, įskaitant BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“, sudėjo viltis į dyzeliną, tikėdamiesi sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį (palyginti su benzinu) ir pasiekti nustatytus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslus.
Juos parėmė Europos vyriausybės, šiam kurui nustačiusios akcizo lengvatas, kurių vertė Vokietijoje, šalies federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) duomenimis, pernai sudarė apie 7,8 mlrd. eurų.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus politikai ir pramonė laipsniškai pakeitė savo nuomonę dėl dyzelino ir tai iš dalies lėmė „Volkswagen“, kuri 2015 metais prisipažino, jog 11 mln. visame pasaulyje parduotų automobilių buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, kad šios transporto priemonės atliekant jų taršos bandymus atrodytų ekologiškesnės negu iš tiesų yra.
Automobilių gamintojai, atsižvelgę į vis didėjančią tikimybę, kad jų transporto priemonėms bus uždrausta įvažiuoti į tam tikrų miestų dalis, pažadėjo atnaujinti senesnes transporto priemones ir vartotojams pasiūlyti platesnį automobilių su elektriniais ir hibridiniais varikliais asortimentą.
Pastaraisiais mėnesiais tokios įmonės kaip „Volkswagen“, „Ford“ ir BMW vairuotojams pasiūlė įvairių nuolaidų, jeigu šie senesnius dyzelinius automobilius nuspręs pakeisti automobiliais su naujausiais ir mažiau taršiais varikliais.
