Energetikos ministerija teigia, kad pernai įgyvendinant planą pasiekta svarbių rezultatų, didinančių valstybės energetinį saugumą ir savarankiškumą, integraciją į ES energetikos sistemą.
„2019 metais prasidėjo realūs sinchronizacijos su Europos tinklais darbai, užsitikrintas finansavimas pirmajam etapui, įsigaliojo istorinė Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutartis. Metų sandūroje prasidėjo Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio (GIPL) statybos. 2019 metais po ilgos pertraukos buvo paskelbti atsinaujinančios energetikos aukcionai“, – BNS pažymėjo energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Iš 122 priemonių 79 proc. įgyvendinamos laiku, o 23 priemonės ne pagal grafiką, nes nebuvo skirtas finansavimas, arba ji buvo netikslinga, arba vėlavo dėl teisminių ginčų ir kitų kliūčių.
Metų pabaigoje Europos Komisijai (EK) pateiktas ir Lietuvos kovos su klimato kaita planas, atlikta mokslinė analizė ir intensyviai pradėta ruoštis jūrinio vėjo energetikos plėtrai.
Ministerijos teigimu, taip pat priimti sprendimai suderinta valstybės pagalba su EK dėl ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo užtikrinimo iki 2044 metų.
Seimas atnaujintą NENS priėmė 2018 metų birželį. Tų pačių metų gruodį Vyriausybė pritarė priemonių planui, kuriame numatyti uždaviniai ir priemonės strategijos tikslams pasiekti iki 2022 metų. Pagrindinės NENS politikos kryptys – poveikio klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas, energetinis saugumas, konkurencingumo didinimas ir verslo dalyvavimas, kuriant energetikos inovacijas.
