„Šios strategijos svarbiausias tikslas 2020 metams – prisidėti prie konkurencingos šalies ekonomikos ir, be abejo, pagrindinis akcentas yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Strateginiais tikslais siekiama, kad gyventojams mažėtų išlaidų už energiją dalis jų pajamose, o energijos kainos pramonės vartotojams būtų mažesnės nei regiono valstybėse“, – posėdyje kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Birželį visuomenei pristatytame projekte numatyta, kad Lietuva visą elektrą ateityje turėtų pasigaminti pati, o didžiąją dalį – 80 proc. – visos sunaudojamos energijos šalis turėtų gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Strategijoje keliamas tikslas, kad 2020 metais pastarieji šaltiniai pagamintų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc. elektros.
Energetikos ministerijos teigimu, iki 2020 metų vėjo elektrinėms bus skirta papildoma 250 megavatų (MW) galios kvota, ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje. Strategijoje nurodoma, kad dujos iki 2050 metų bus pereinamasis kuras, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai, o elektros tinklų sinchronizavimo projektas išskiriamas kaip vienas svarbiausių.
Atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa numatyta iki 2025 metų. Įgyvendinus šį projektą ir nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungą.
Siekiant sinchronizuoti tinklus, iki 2019 metų turi būti atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuoto darbo bandymas, kai visą elektrą šalys pasigamins pačios. Be to, Baltijos valstybėse iki 2025 metų turi būti pastatyta 200 megavatų galios jėgainė, nes kitu atveju šalyse pritrūks patikimo rezervo.
Strategijoje taip pat numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros vartojimo transporte: 2020 metais energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10 proc., 2030 metais – 15 proc., o 2050 metais – 50 procentų.
Numatyta, kad iki 2030 metų įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50 proc., o 2050 m. – 100 procentų.
