„Siūliau investuoti Lietuvoje, įkurti padalinius Lietuvoje. Tos įmonės vertina ne tik Lietuvos, bet ir regiono rinką, ypač domina perspektyvoje ir vėjo energetikos plėtra jūroje, Lenkijos vėjo energetikos planai. Konkrečių pažadų dar neišgirdau, bet Lietuvos pastangos (atsinaujinančių energijos išteklių srityje – BNS) pozityviai sutinkamos, manau, kad kiekviena įmonė įvertins atskirai ir prie tų klausimų grįšime“, – BNS kalbėjo Ž.Vaičiūnas, antradienį Amsterdame susitikęs su didžiausių šio sektoriaus kompanijų vadovais.
Ministro teigimu, užsienio verslas domisi ir Lietuvos planais statyti vėjo jėgaines jūroje. Vyriausybės sprendimai dėl to turėtų paaiškėti per artimiausius kelerius metus, bet, pasak Ž.Vaičiūno, ir čia investicijas būtų lengviau pritraukti, turint sutarimą regiono mastu.
„Pirmiausia turime išnaudoti vėjo energetikos potencialą sausumoje ir tam skiriame esminį dėmesį naujoje energetikos strategijoje. Dėl vėjo energetikos jūroje potencialo, konkrečius megavatus ir kokie mūsų būtų planai, matytume artimiausiu metu, metų ar pusantrų perspektyvoje. Svarbu pabrėžti, kad mes kompanijas dominame kaip regionas ir keli šimtai megavatų jūroje vienai valstybei – tai būtų brangu. Jeigu būtų bendradarbiavimas Baltijos šalių, tai gal būtų platesnės galimybės“, – kalbėjo energetikos ministras.
Jis teigė su Estijos kolegomis jau aptaręs galimybę bendradarbiauti, plėtojant vėjo energetiką jūroje.
Ž.Vaičiūnas antradienį susitiko su didžiausių vėjo energetikos kompanijų – „Vestas“, „Siemens Gamesa“, „Enercon“ ir „Vatenfall“ – vadovais.
Energetikos ministerijos teigimu, iki 2020 metų vėjo elektrinėms bus skirta papildoma 250 megavatų galios kvota (prie dabartinės 500 MW kvotos, kuri jau išnaudota), ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje.
„Kalbant apie konkrečių įmonių interesą, visi yra tam tikros laukimo būsenos, nes patvirtinus energetinės nepriklausomybės strategiją Seime, vis tiek turėtume suderinti su Europos Komisija atsinaujinančių energetikos išteklių paramos schemą. Tai užtrunka. Planavome, kad 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje galėtume tikėtis pirmųjų aukcionų 250 MW vėjo elektros energijos. Ši kvota būtų automatiškai skiriama, patvirtinus strategiją“, – BNS sakė ministras.
Atnaujintos strategijos projekte numatyta, kad Lietuva visą elektrą ateityje turėtų pasigaminti pati, o didžiąją dalį – 80 proc. – visos sunaudojamos energijos šalis turėtų gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI)
