Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 12d. 08:41

Ž.Vaičiūnas: linijos į Baltarusiją išardymas – aiškus signalas Minskui

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Žygimantas Vaičiūnas

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

„Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras pabrėžia, jog tai yra tik techninis veiksmas, todėl Lietuva toliau dirba Europos Sąjungos lygiu, kad ateityje būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos ES narių ir trečiųjų šalių gamintojams, kad elektra iš Astravo ar kitų panašių nesaugių elektrinių negalėtų patekti į ES rinką.

„Mes nuosekliai įgyvendiname tas priemones, kur turime sutarimą nacionaliniu lygiu ir dėl kurių dirbame regioniniu lygiu, kad elektra iš tokių nesaugių atominių elektrinių negali būti ES rinkoje. Čia yra keletas žingsnių – techninis veiksmas, toliau dirbame ES lygiu dėl lygių konkurencijos sąlygų, tarp ES ir ne ES gamintojų turi būti vienodi standartai, kad tokiems projektams nebūtų teisinių galimybių patekti į ES rinką. Kol to neturime, kol ta teisėkūra kuriama, be abejo, turime imtis tokių tarpinių žingsnių“, – kalbėjo energetikos ministras.

Ruošiantis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pradeda įgyvendinti beveik 30 mln. eurų vertės projektą – jo metu bus rekonstruotos dvi pastotės šiaurės rytų Lietuvoje bei išardyta 750 kilovoltų linija į Baltarusiją. Tai yra vienas svarbiausių pasirengimo sinchronizavimui projektų.

Lietuva turi 5 elektros linijas su Baltarusija, o pagrindinė ir galingiausia iš jų – 750 kilovoltų (kV) galios linija – yra vadinamojo atominių elektrinių žiedo dalis. Pasak Ž.Vaičiūno, tokių linijų Europoje daugiau nėra.

„Iš esmės ši linija yra pats pirmas žingsnis, įgyvendinant projektą“, – BNS pabrėžė ministras.

Anot Ž.Vaičiūno, 2020 metais išardžius šią liniją, likusios 4 linijos – dvi po 330 kV ir dvi po 110 kV – veiktų, kol Lietuva būtų bendroje sinchroninėje zonoje su Rusija ir Baltarusija, todėl techninio elektros srauto iki sinchronizavimo su Europos tinklais Lietuva negalės apriboti.

„Iki Astravo paleidimo demontuojame didžiausią liniją, nuo Astravo paleidimo užtikriname, kad nevyktų komercinis srautas, o iki sinchronizavimo vyksta techninis srautas, bet po sinchronizavimo nebelieka nei techninio, nei komercinio srauto“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.

Paklaustas, ar Latvija, per kurios teritoriją Baltarusijos elektra ateityje galėtų patekti į Lietuvą, vis dar nepalaiko Lietuvos dėl šios elektros blokavimo, Ž.Vaičiūnas atsakė: „Pasakysiu taip – velnias slypi detalėse. Tai kaip tik dėl tų detalių šiuo metu ir kalbamės.“

Jo teigimu, artimiausioje perspektyvoje bus sukurtas bendras kompleksinis planas, kur „žingsnis po žingsnio bus surašytos priemonės, ką mes darome, kad tiek komercinis, tiek fizinis srautas su Baltarusija nevyktų“.

Lietuva dar 2016 metų pradžioje kreipėsi į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją, siūlydama bendrai neįsileisti Astravo AE elektros į ES rinką, tačiau tokiai iniciatyvai kol kas pritarė tik Lenkija.

Lietuvos Seimas pernai birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus.

Vyriausybė pernai rugsėjį pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE elektros importą ir taip apsunkinti jos statybą. Lietuva ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei ją apmokestinti. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai.

Tarp plano priemonių yra ir ketinimas iki šių metų antrojo ketvirčio sutarti su Latvija ir Estija taikyti elektrai iš trečiųjų šalių jos perdavimo mokesčius, jei tam pritars Europos Komisija. Be to, iki 2019 metų pirmojo ketvirčio ketinama susitarti su aplinkinėmis valstybėmis riboti elektros importą iš Astravo AE.

Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė nerimauja, kad jėgainė kyla nesilaikant saugumo standartų ir gali sukliudyti planams Baltijos šalių elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa. Baltarusija tikina, kad statydama jėgainę, laikosi visų saugumo reikalavimų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką