Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 21d. 09:24

Ž.Vaičiūnas tikisi, kad Seime neįstrigs jūros vėjo energetikai svarbūs įstatymai

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Žygimantas Vaičiūnas

Energetikos ministras tikisi, kad Seimo rinkimai neprivers atidėti atsinaujinančiai energetikai svarbių įstatymų projektų ir jie bus priimti dar šioje sesijoje. Kitu atveju, pasak Žygimanto Vaičiūno, 2023 metais gali neįvykti jūros vėjo aukcionas, o ekologiško automobilių kuro dalis iki 2030 metų gali nepasiekti užsibrėžto 15 proc. tikslo.

„Gali būti sugaištas brangus laikas ir tiesiog šitie įstatymų projektai gali būti perkeliami į kitą Seimo sesiją, o tai gali turėti neigiamą poveikį laike, tiek kalbant apie jūrinio vėjo aukcioną, tiek mūsų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui, turiu omenyje, atsinaujinančios energetikos transporto sektoriuje“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad keičiantis politiniams ciklams „fundamentalūs“ įstatymų paketai gali nesulaukti deramo dėmesio.

„Žinant politinių ciklų logiką, tokių svarbių paketų pateikimas per tą vadinamąjį tarpuvaldį turbūt irgi nebuvo geriausias žingsnis. Tikrai, jeigu plenarinio posėdžio ar visų komitetų darbotvarkes žiūrėsime, tų fundamentalių klausimų, didelių, svarbių paketų niekas nesiima arba neturi apetito spręsti“, – BNS sakė V.Poderys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virgilijus Poderys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virgilijus Poderys

„Šiuo atveju, man atrodo, kad ministerija kiek pavėlavo pateikdama prieš pat šitą tarpuvaldį tokius svarbius įstatymų paketus“, – pridūrė jis.

Ž.Vaičiūnas teigė, kad įstatymų projektai buvo ilgai tobulinami siekiant maksimalaus aiškumo. Jis įsitikinęs, kad jie parengti kokybiškai.

„Pastaraisiais metais daug pajėgų investavome į dviejų svarbių įstatymų projektų parengimą, tai yra, Alternatyvių degalų įstatymo projektą, kurį siekėme parengti tikrai tobulą, kad mažiau turėtume nereikalingų diskusijų ir dėl to jo pateikimas buvo prasidėjus rudens sesijai“, – sakė ministras.

Pasak jo, jeigu šio įstatymo priėmimas persikeltų į Seimo pavasario sesiją, metams gali nusikelti ir jo įsigaliojimas – dabar jis numatytas 2021 metų liepos 1 dieną.

„Mes turime tikrai labai mažą atsinaujinančios energetikos dalį transporto sektoriuje. Ji 2019 metais sudarė tik 4 proc., tai mūsų tikslas yra 2030 metais bent 15 proc.“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Tuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos ir kitų įstatymų pakete, anot ministro, yra svarbių nuostatų, susijusių su pagrindais jūros vėjo energetikai, gaminantiems vartotojams.

„Jeigu tai pavyktų priimti dar šioje Seimo sesijoje, tuomet 2023 metais tikrai galėtų įvykti jūrinio vėjo aukcionas. Jeigu tai nebus padaryta šioje sesijoje, kyla atvirų klausimų, ar aukcionas įvyks 2023 metais“, – sako ministras.

Man atrodo, kad ministerija kiek pavėlavo pateikdama prieš pat šitą tarpuvaldį tokius svarbius įstatymų paketus, – sako V.Poderys.

Ž.Vaičiūnas sako besitikintis iš Seimo narių sąmoningumo ir „strateginio žiūrėjimo į priekį“. Jis priminė ir Estijos bei Latvijos veiksmus – šalys neseniai pasirašė memorandumą dėl bendro vėjo jėgainių parko Rygos įlankoje projekto vystymo.

„Būtų gaila, kad mums jau parengus realiai projektus ir juos paleidus įgyvendinimui, mes prarastume šią galimybę ir turbūt regione taip pat atsiliktume, kas būtų praradimas ne tik mūsų atsinaujinančios energetikos sektoriui, bet ir apskritai mūsų ekonomikai“, – kalbėjo jis.

V.Poderys neatmeta galimybės, kad yra rizikos užsitęsti svarstymams Seime.

„Jeigu užsitęs, jeigu pereis į naują politinį ciklą, tai aišku, vėl turbūt bus grąžinta Vyriausybei, vėl iš naujo bus svarstoma. Iš mūsų (Seimo narių – BNS) jokios piktos valios nėra. Aš, kaip išvadų teikėjas Ekonomikos komitete, abu projektus esu apsvarstęs ir pateikęs savo išvadą“, – sakė parlamentaras.

Būtų gaila, kad mums jau parengus realiai projektus ir juos paleidus įgyvendinimui, mes prarastume šią galimybę ir turbūt regione taip pat atsiliktum, – teigia Ž.Vaičiūnas.

Seimui rugsėjo pabaigoje pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje.

Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje. Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką