Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Swedbank“ ekspertas Mindaugas Montvilas: sukčiai pinigams išvilioti renkasi vieną iš dviejų scenarijų

Telefoninis sukčius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Telefoninis sukčius
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš kelias dienas Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo sukčiavimo atvejis, kuomet apsimetėlis iš dviejų JAV kompanijų išviliojo 100 mln. dolerių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto Mindaugo Montvilo, šis atvejis atspindi sukčiavimo tendencijas, kurios fiksuojamos ir Lietuvoje. Šalies įmonės vis dažniau tampa kibernetinių ir finansinių sukčių taikiniais.

Pasitelkia netikėtumo faktorių

„Pastarąjį atvejį JAV, kai aferistas pasinaudojo suklastotais bendrovės partnerių elektroniniais adresais, galima priskirti pasaulinei sukčiavimo „klasikai“. Didesnio atgarsio mūsų šalyje šis įvykis sulaukė pirmiausiai todėl, kad įtariamasis yra lietuvis, be to, jis nusitaikė į itin stambų laimikį. Šioje istorijoje stebina tai, kad ant sukčių kabliuko „užkibo“ ne rinkos naujokės, o pažangios technologijų milžinės“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas.

Asmeninio archyvo nuotr./„Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas
Asmeninio archyvo nuotr./„Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas

Anot jo, būtent netikėtumo faktorius leidžia sukčiams sėkmingai įgyvendinti savo apgaulės schemas. Jiems pavyksta išvilioti pinigus dėl to, kad aukos užklumpamos netikėtai ir nusitaikoma į labiausiai pažeidžiamas organizacijų grandis.

„Su panašiais, tik kur kas mažesnio masto sukčiavimo atvejais, nuolat susiduria ir Lietuvos gyventojai bei įmonės. Žiniasklaidoje viešinami rezonansiniai atvejai padeda demaskuoti sukčių taikomus socialinės inžinerijos triukus ir apsunkina jų veikimą. Žmonės, kurie nėra girdėję, pavyzdžiui, apie duomenų žvejybos (angl. phishing) veikimo schemą, gali daug lengviau įkliūti į nusikaltėlių spąstus“, – sako M. Montvilas.

Du įmonių apgavystės scenarijai

Kaip pastebi „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas, Lietuvoje šiuo metu dažniausiai nukenčia vidutinio dydžio ir didelės įmonės, turinčios nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų. Pinigams išvilioti sukčiai dažniausiai renkasi vieną iš dviejų scenarijų. Jie arba įsibrauna į įmonės elektroninį susirašinėjimą su partneriais, arba imituoja partnerio ar vadovo skambutį.

Pasak M. Montvilo, norint išvengti realių finansinių nuostolių, būtina didinti įmonių atsparumą, užtikrinant vidinę drausmę ir kontrolę. Be to, svarbu drauge su darbuotojais aptarti populiariausius apgavikų taikomus scenarijus.

„Daugelis pamena prieš keletą metų itin aktyvią telefoninio sukčiavimo bangą, kuomet sukčiai taikydavosi į gyventojus, paprastai tai būdavo garbaus amžiaus žmonės. Šie atvejai nuskambėdavo žiniasklaidoje, tai skatino žmones kalbėti šia tema artimoje aplinkoje ir tai buvo veiksminga prevencinė priemonė. Panašų prevencinį principą turėtų taikyti ir įmonių vadovai – kalbėti apie tokias rizikas su buhalteriais, finansų specialistais. Tuomet net ir patirdami sukčių psichologinį spaudimą darbuotojai sugebės išlaikyti šaltą protą ir nepasimes“, – pastebi M. Montvilas.

Užkimba dėl naivumo

Nors tikėdamiesi didesnio „grobio“ finansiniai ir kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau nusitaiko į verslą, pavieniai gyventojai taip pat lieka jų taikiklyje.

„Pastaruoju metu ypač padaugėjo pagal tą patį scenarijų nukentėjusių gyventojų. Žmogus susidomi skelbimu apie kokią nors didesnės vertės prekę, kreipiasi į tariamą pardavėją ir net nepasidomėjęs jo patikimumu sutinka pervesti prašomą avansą už prekės pristatymą. Tik nesulaukus prekės, paaiškėja, kad tai apgavystė. Daugeliu atveju sukčiai jau būna išsigryninę gautus pinigus ir nukentėjusiajam galimybių juos susigrąžinti beveik nėra“, – sako „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas.

Pirmasis signalas, kad už siūlomos prekės gali slypėti apgaulė – nurodyta stebėtinai žema kaina. Kai už daiktą prašoma, pavyzdžiui, kone perpus mažiau nei reali jo vertė rinkoje, tokį pasiūlymą reiktų vertinti ypač kritiškai.

M. Montvilas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai apgavikai skelbimus platina per socialinius tinklus, jų galima aptikti ir internetinėse skelbimų svetainėse, elektroninėse parduotuvėse. Todėl prieš įsigyjant daiktą internetu patariama pasidomėti pardavėjo patikimumu, pasidomėti, ar jis iš tiesų egzistuoja.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką