Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

2008 m. spalio mėn. 13,2 proc. darbuotojų gavo minimaliąją ar mažesnę mėnesinę algą

Piktavalė iš senolės pavogė 900 lt.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

Statistikos departamento kasmet atliekamo darbuotojų skaičiaus1 pagal darbo užmokestį tyrimo duomenimis, 2008 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų dalis, palyginti su 2007 m. spalio mėn., padidėjo 0,8 procentinio punkto ir sudarė 13,2 procento. Iš jų daugiau nei pusė darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

Šiam padidėjimui įtakos turėjo nuo 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 700 litų iki 800 litų padidinta MMA ir dėl to įvykęs persiskirstymas tarp darbo užmokesčio dydžio grupių.

Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 7,2 procento (2007 m. spalio mėn. – 7,0 proc.), valstybės sektoriuje  – 4,9 (2007 m. spalio mėn. – 5,2 proc.), privačiame – 8,6 procento (2007 m. spalio mėn. – 8,0 proc.).

Daugiausia MMA gavusių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 21,7 procento, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 17,7 procento, nekilnojamojo turto įmonėse – 14,4 procento visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų. Minėtose įmonėse daugiausia buvo ir gavusiųjų mažiau nei 1500 litų, kurie apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse sudarė 75,3 procento, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 58,3 procento, o meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse gavusieji mažiau nei 1500 litų darbo užmokestį sudarė 51,7 procento.

Pastaraisiais metais sparčiai augant darbo užmokesčiui, visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių mažiau nei 1500 litų, dalis sumažėjo 8 procentais ir sudarė 37 procentus, o darbuotojų, gavusių daugiau nei 2500 litų, dalis padidėjo 9,6 procento ir sudarė 33,6 procento šalies ūkio darbuotojų. Valstybės sektoriuje mažiau nei 1500 litų gavusiųjų dalis sumažėjo 10,8 procento ir sudarė 28,9 procento, gavusiųjų daugiau nei 2500 litų – padidėjo 18,4 procento ir sudarė 41 procentą visų valstybės sektoriuje visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Privačiame sektoriuje gavusiųjų mažiau nei 1500 litų dalis sumažėjo 6,3 procento ir sudarė 41,8 procento, o gavusiųjų daugiau nei 2500 litų – padidėjo 4,3 procento ir sudarė 29,2 procento visų privačiame sektoriuje visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.

Daugiau negu pusės visą darbo laiką dirbusių darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį (2008 m. spalio mėn. – 2327 Lt). Darbuotojai, per mėnesį uždirbę 5501 litą ir daugiau, šalies ūkyje sudarė 4,1 procento. Daugiausia jų buvo finansų ir draudimo įmonėse – 19,4 procento, informacijos ir ryšių – 10,3 procento, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 8,7 procento visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų.

Visą darbo laiką dirbusių 10 001 litą ir daugiau gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 6062, arba 0,7 procento visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia jų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse (20,7 proc.) ir apdirbamojoje gamyboje (16,6 proc.). Tačiau šių ekonominės veiklos rūšių įmonėse daugiausia buvo ir gavusiųjų MMA. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 64 388, arba 7,2 procento visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką