Joje taip pat pažymima, kad 2009 m. IV ketvirčio BVP siekė 23,9 mlrd. litų ir palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. sumažėjo 13 proc. Palyginti su III-uoju 2009 m. ketvirčiu, BVP sumažėjo 4,9 proc. Eliminavus sezono įtaką, BVP padidėjo 0,1 proc.
Po reikšmingo BVP nukritimo pirmąjį 2009 m. pusmetį, antrąjį pusmetį užfiksuotas nežymus kritimo lėtėjimas.
Infliacija – antra pagal dydį ES
Pasak Statistikos departamento, vidutinė metinė infliacija šalyje praėjusiais metais siekė 4,2 proc. ir po Rumunijos buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje (ES). Nedarbo lygis šalyje praėjusiais metais pasiekė 13,6 proc. Iš viso 2009-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo 226 tūkst. bedarbių.
„2009 m. neigiamų pokyčių Lietuvoje buvo daugiau nei teigiamų. Praėjusiais metais šalies ūkio raidos pobūdis pasikeitė iš esmės. Per penkis pastaruosius kritimo ketvirčius BVP sumenko 16,05 proc. Tai sudaro 1,8 mlrd. litų“, – ketvirtadienį pristatydama 2009-ųjų statistinius rodiklius žurnalistams sakė Statistikos departamento l. e. gen. direktorės pareigas Vilija Lapėnienė.
Pranešusi, kad pastaruosius du 2009-ųjų ketvirčius bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,56 proc., laikinoji Statistikos departamento vadovė vis dėlto nedrįso teigti, kad galima fiksuoti recesijos pabaigą.
V.Lapėnienė pažymėjo, kad BVP sumažėjimas praėjusiais metais užfiksuotas beveik visose ekonomikos srityse. Nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas užfiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 1,6 proc.
Pasak jos, didžiausią įtaką BVP kritimui turėjo dukart pakelti pridėtinės vertės mokesčiai ir triskart didinti akcizai. Prie infliacijos didėjimo Lietuvoje, pasak Statistikos departamento, labiausiai prisidėjo alkoholio ir tabako prekių bei transporto paslaugų akivaizdus pabrangimas. „Ši prekių grupė užima didžiausią dalį vartotojo krepšelyje, todėl jų brangimas neišvengiamai prisidėjo prie infliacijos didėjimo“, – sakė V.Lapėnienė.
Jaunimo nedarbas didina emigraciją
Nedarbo lygis Lietuvoje 2009 m. pasiekė 13,6 proc., kai tuo tarpu 2008 m. jis buvo 5,8 proc., t. y. 2,3 karto mažesnis. Iš viso praėjusių metų pabaigoje darbo šalyje neturėjo 226,3 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Šis skaičius, palyginti su 2008 m., padidėjo 2,4 karto.
Vyrų nedarbo lygis praėjusiais metais buvo 16,5 proc. Pasak V.Lapėnienės, per metus jis išaugo beveik tris kartus. Moterų nedarbo lygis per metus padidėjo 1,8 karto ir sudarė 10,3 proc. 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 15,8 proc., kai tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. buvo 7,9 proc.
Ypač padaugėjo jaunų žmonių, neturinčių darbo. Praėjusiais metais jaunimo nedarbas siekė 30,7 proc. Lietuvoje buvo 49,2 tūkst. jaunų bedarbių: 2008 m. darbo neturėjo kas 25 jaunas žmogus, o 2009 m. darbo neturėjo kas 11-as jaunas žmogus.
Pasak Statistikos departamento atstovės V. Lapienėnės, jaunimo nedarbas didino emigraciją.
Daugiausia emigravo į Jungtinę Karalystę
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. savo išvykimą iš šalies deklaravo 22 tūkst. šalies gyventojų. Daugiausia jų išvyko į Jungtinę Karalystę (5 719 žmonių), Airiją (2 763 žmonės), Jungtines Valstijas (1 700 žmonių) ir Vokietiją (1 350 žmonių).
Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų. Tai 20,9 tūkst. gyventojų mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Per metus šalyje gimė 36,6 tūkst. kūdikių – 1,6 tūkst. kūdikių daugiau nei 2008 m., sumažėjo mirtingumas. Tačiau natūrali gyventojų kaita išliko neigiama (-5,4).
2009 m. šalyje įregistruota 3,6 tūkst. santuokų mažiau nei 2008 m., tačiau taip pat užfiksuota mažiau ištuokų (9,4 tūkst. ištuokų 2009 m., kai tuo tarpu 2008 m. – 10, 3 tūkst. ištuokų).
Didžiausi nuostoliai – statybų sektoriuje
2009 m. visų atliktų statybos darbų sumažėjo 46,5 proc., pastatų statybos darbų – 55 proc., inžinerinių statinių statybos darbų – 33 proc., palyginti su 2008 m. Praėjusiais metais iš viso Lietuvoje pastatyta 9 211 butų (2008 m. – 11 829 butai). Statistikos departamentas taip pat prognozuoja, kad per artimiausius du tris mėnesius didžiausia grėsmė netekti darbo bus statybų sektoriuje, mažiausia – paslaugų sektoriuje.
Daugėja nusiteikusių optimistiškai
Statistikos departamento duomenimis, gyventojai pradėjo optimistiškiau vertinti šalies ekonomikos perspektyvas: sausį 3 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 63 proc. – kad pablogėjo, tuo tarpu 34 proc. manė, kad ji nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius artimiausiais metais, 9 proc. žmonių sakė besitikintys pagerėjimo, 55 proc. buvo nusiteikę pesimistiškai.
