„Tirdamas riboto racionalumo pasekmes, socialinius pasirinkimus ir savikontrolės stygių jis parodė, kad šie žmogiškieji bruožai sistemingai paveikia asmenų sprendimus, taip pat rinkų rezultatus“, – sakoma Nobelio žiuri pranešime.
72 metų R.H.Thaleris, dirbantis Čikagos universiteto Bootho verslo mokykloje, „yra elgsenos ekonomikos pionierius“, pažymėjo akademija ir pridūrė, kad ši „tyrimų sritis ekonomikos sprendimus aiškina psichologijos tyrimų įžvalgomis“.
Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iki šių metų ją buvo pelnę 78 laureatai, daugiausia amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom. Per šį laikotarpį tik 24 kartus premija būdavo skiriama vieninteliam laureatui.
Nobelio ekonomikos premija yra paskutinioji, paskirta per šių metų Nobelio premijų teikimo sezoną. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui ją 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.
Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).
Praėjusiais metais šią premiją pelnė britų kilmės Harvardo universiteto profesorius Oliveris Hartas ir Amerikoje dirbantis Suomijoje gimęs mokslininkas Bengtas Holmstromas už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.
Pagal 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, testamentą įkurtos premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais, tačiau apdovanojimas ekonomikos srityje tarp jų nebuvo numatytas.
Praeitą savaitę buvo paskelbti medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos premijos laureatai. Nobelio taikos premija šiemet atiteko Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN) už pastangas eliminuoti pavojingiausius pasaulyje ginklus.
