Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties blogėjimą. Palyginti su praėjusiu mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., nors prognozuojančiųjų namų ūkio finansinės padėties blogėjimą buvo mažiau.
Liepos mėn. 10 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 31 – kad pablogėjo, 59 procentai – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 12, 35 ir 53 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 14 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 22 procentai manė, kad suprastės (birželio mėn. – atitinkamai 14 ir 24 proc.). 61 procento gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 18 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 41 – kad pablogėjo, 40 procentų – kad nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 18, 43 ir 39 proc.). 21 procentas gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 30 – kad pablogės, 46 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. – atitinkamai 23, 28 ir 46 proc.).
Liepos mėn. 18 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 43 procentai prognozavo, kad jis ir toliau augs (birželio mėn. – atitinkamai 19 ir 36 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino pesimistiškiau nei birželio mėn. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėn. skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 16, kaime – minus 20. Palyginti su praėjusiu mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime – 3 procentiniais punktais, tačiau išliko atitinkamai 1 ir 2 procentiniais punktais didesnis nei gegužės mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą kaime lėmė pablogėjusios bedarbių skaičiaus kitimo prognozės, pesimistiškesnis savo galimybių sutaupyti vertinimas. Kaimo gyventojų, nesitikinčių sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 73 iki 76 procentų, o manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, – nuo 41 iki 54 procentų. Truputį optimistiškiau kaimo gyventojai vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.
Miesto gyventojų pasitikėjimo mažėjimą lėmė pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo prognozės.
Per metus (2012 m. liepos mėn., palyginti su 2011 m. liepos mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai truputį geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius, blogiau – šalies ekonomikos perspektyvas. Manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, per metus padaugėjo nuo 24 iki 30 procentų, prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 35 iki 43 procentų.
