Sekite 15min Google
„Apie startuolius dažniausiai išgirstame, kai jie pritraukia investicijų ar tampa vienaragiais. Tačiau už šių antraščių slypi daugybė bandymų, pakeistų planų ir netikėtų sprendimų. Šios mažiau girdėtos istorijos padeda pamatyti, kaip gimė šiandien visame pasaulyje žinomi verslai ir kokį kelią nuėjo jų kūrėjai“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
1. Nuo spartaus interneto iki Silicio slėnio
Lietuviškų startuolių istorija prasidėjo maždaug prieš du dešimtmečius. Šiandien rečiau prisimenama, kad jai pamatus padėjo itin spartus, gerai išplėtotas ir pigesnis nei kitose Vakarų valstybėse internetas. Gera interneto infrastruktūra padėjo pritraukti tokias tarptautines bendroves kaip „Barclays“, „CSC“ ar „Danske Bank“. Jos čia įkūrė savo padalinius ir samdė lietuvius, kurie kaupė patirtį, kaip kurti ir valdyti tarptautinėms rinkoms skirtus technologinius sprendimus.
Ji netrukus buvo panaudota praktiškai – šalyje pradėjo kurtis nebe užsienio, bet jau lietuviški technologijų verslai. 2004 m. prasidėjo „Hostinger“ istorija, o „GetJar“ tapo pirmąja lietuviška įmone, atidariusia biurą Silicio slėnyje. 2008 m. startavo „Mano drabužiai“ – platforma, kurią šiandien pasaulis pažįsta kaip „Vinted“. Dabar Lietuvoje veikia daugiau nei tūkstantis startuolių, o kai kurie jų jau patys perka Silicio slėnio bendroves. Pavyzdžiui, lietuvių „Oxylabs“ įsigijo „Webshare Software Company“, o „Surfshark“ – įmonę „Optery“.
2. Kiek vienaragių turi Lietuva?
Vienaragiais vadinami startuoliai, kurių vertė pasiekia bent milijardą JAV dolerių. Tačiau juos ne visuomet paprasta priskirti vienai šaliai: įkūrėjai gali būti kilę iš vienos valstybės, būstinė įsikūrusi kitoje, o produktą kurianti komanda dirbti trečioje. Todėl ir su Lietuva siejamų vienaragių skaičius skiriasi – jis priklauso nuo skaičiavimo metodikos.
„Unicorns Lithuania“ Lietuvai priskiria vienaragius, kurių įkūrėjai yra lietuviai arba kurių produktą kurianti komanda dirba mūsų šalyje. Asociacija skaičiuoja šešias vienaragio statusą pasiekusias bendroves: „Vinted“, „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“, „Flo Health“, „Cast AI“ ir „Oxylabs“. O 2024 m. Baltijos šalių giliųjų technologijų sektoriaus apžvalgoje „Baltic Deep Tech Report“ su Lietuva siejami ir „Wargaming“, „Kayak“, „Revolut“, „Mambu“ bei „Unity“ vienaragiai.
3. Prieš pasaulinę sėkmę – 34 verslo idėjos
Vienaragių kūrėjai neretai jau turi ankstesnės verslo vystymo patirties. Pernai paskelbta Stanfordo universiteto tyrėjų analizė parodė, kad 60 proc. tirtų JAV įsikūrusių vienaragių steigėjų komandų buvo bent vienas žmogus, jau anksčiau kūręs verslą.
Ne vieną idėją išbandė ir antrąjį Lietuvos vienaragį „Nord Security“ įkūrę Tomas Okmanas bei Eimantas Sabaliauskas. Kurdami „Tesonet“, jie išmėgino net 34 verslo idėjas – nuo kompiuterinių žaidimų iki svetainių talpinimo. Galiausiai viena pagrindinių jų verslo krypčių tapo kibernetinis saugumas. Tačiau sukūrę vienaragį verslininkai nesustojo: jie padeda auginti kitas technologijų įmones, o pernai pristatė ir naują dirbtinio intelekto startuolį „nexos.ai“.
4. Pasaulio įžymybės – ir investuotojai, ir vartotojai
Lietuvos startuoliai yra sulaukę ir pasaulio įžymybių dėmesio. Pavyzdžiui, dviejų lietuvių 2012 m. sukurta programėle „YPlan“, padėjusia atrasti renginius ir paskutinę minutę įsigyti bilietus, naudojosi aktorius Ashtonas Kutcheris. Po vieno koncerto, į kurį pateko pasinaudojęs programėle, jis pats susisiekė su jos kūrėjais ir tapo startuolio investuotoju.
Holivudo dėmesio sulaukė ir „Vinted“. 2024 m. aktorius Paulas Mescalis šioje platformoje pasiūlė įsigyti drabužių, kuriuos vilkėjo per filmo „Gladiatorius II“ pristatymo turą.
5. Augina kitus, o finansine sėkme dalijasi su darbuotojais
Lietuvos startuoliai keičia požiūrį į atlygį savo darbuotojams. Jie ne tik moka vidutiniškai du kartus didesnius atlyginimus nei šalies vidurkis, bet ir neretai siūlo opcionus – teisę sutartomis sąlygomis ateityje įsigyti įmonės akcijų. „Hostinger“ darbuotojai už parduotas akcijas gavo 11,8 mln. eurų, o esami ir buvę „Vinted“ komandos nariai galėjo parduoti savąsias per bendrą 880 mln. eurų vertės sandorį.
Tačiau sėkmingų technologijų įmonių poveikis tuo nesibaigia. Jų darbuotojai, įgiję patirties sparčiai augančiose organizacijose, patys imasi kurti verslus. Skaičiuojama, kad buvę „Vinted“ darbuotojai jau įkūrė daugiau nei 25 startuolius. Taip vienos įmonės sėkmė padeda atsirasti kitoms.
Daugiau istorijų apie šalies startuolius galima atrasti šį mėnesį Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose Vilniuje atidarytoje parodoje „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Paroda veiks iki 2027 m. birželio 6 d.
