Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė geresnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių ir tikėjosi bedarbių skaičių mažėsiant. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, nors šiek tiek padaugėjo gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Gegužės mėn. 7 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 41 procentas – kad pablogėjo, 51 procentas – kad nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 8, 43 ir 49 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 15 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 25 procentai manė, kad prastės (balandžio mėn. – atitinkamai 13 ir 27 proc.). Daugiau nei pusės (55 proc.) gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 13 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 53 procentai – kad pablogėjo, 33 procentai – kad nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 11, 56 ir 32 proc.). 23 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 32 procentai – kad pablogės, 41 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (balandžio mėn. – atitinkamai 20, 35 ir 41 proc.).
Gegužės mėn. 19 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 42 procentai prognozavo, kad jis ir toliau augs (balandžio mėn. – atitinkamai 17 ir 46 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėn. skyrėsi 5 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 17, kaime – minus 22. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, o kaime – 2 procentiniais punktais.
Miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių per artimiausius 12 mėnesių sumažės, dalis padidėjo nuo 16 iki 20 procentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą – nuo 13 iki 16 procentų. Šalies ekonominės padėties gerėjimą prognozavo 23 procentai miesto gyventojų (balandžio mėn. – 21 proc.). Tačiau nuo 34 iki 36 procentų padidėjo miesto gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis.
Kaimo gyventojai optimistiškiau, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vertino šalies ekonomikos perspektyvas: manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis padidėjo nuo 17 iki 23 procentų, o kad bedarbių skaičius toliau augs – sumažėjo nuo 52 iki 48 procentų. Kaimo gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, nepasikeitė.
Per metus (2012 m. gegužės mėn., palyginti su 2011 m. gegužės mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis padidėjo nuo 33 iki 42 procentų, o manančių, kad bedarbių mažės, – sumažėjo nuo 30 iki 19 procentų. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo, dalis sumažėjo nuo 27 iki 23 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino savo šeimos materialinės padėties perspektyvas ir galimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Kaip ir prieš metus, 15 procentų gyventojų vylėsi, kad jų šeimos finansinė padėtis pagerės, manančių, kad ji pablogės, dalis sumažėjo nuo 28 iki 25 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dieną apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
