Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus Trišalei pasiūlė 420 eurų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydį.
„Buvo pasiektas susitarimas po aršių diskusijų praėjusį kartą“, – teigia G.Šimkus.
„Kadangi buvo susitarimas, kad mes įsivedame formulę ir pagal formulę skaičiuojame, ką dabar parodė LB, mes pritariame tam vidurkiui iki 420 eurų“, – pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Trišalės tarybos pirmininkas, profsąjungų atstovas Artūras Černiauskas patikino, kad Trišalė taryba dar turi laiko šį klausimą ir galutinį pasiūlymą suformuluoti iki birželio 15 dienos.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas siūlė minimalią algą prilyginti skurdo ribai, kadangi dabar šeimos skurdo riba yra didesnė, nei MMA.
Lietuvos bankas siūlo siekti 47,3 proc. VDU
Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis aiškino, kad Lietuvos ekonomika išsprendė buvusias bėdas ir šiuo metu ji sparčiai atsigauna. Tačiau spartus darbo užmokesčio augimas jau kelia paslaugų kainas.
Anot jo, MMA kėlimas paveikia visus kitus atlyginimus – jie taip pat didėja. Tuo tarpu atlyginimų augimas pastaraisiais metais ir taip buvo gana spartus, praėjusių metų pradžioje pasiekęs net 9 proc. metinį augimą.
Lietuvoje MMA sudaro daugiau nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, vertina Lietuvos bankas, ir tai yra vienas didžiausių santykių visoje ES.
Didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES šalių vidurkis yra 47,3 proc.
„Čia kaip ir būtų pagal sutarimą mūsų orientyras“, – T.Šiaudvytis paaiškino, kokio rodiklio turėtų siekti Lietuva, ir pažymėjo, kad MMA nustatymas turėtų būti kiek įmanoma depolitizuotas.
„Regionuose, ypač mažesnėse savivaldybėse, tas santykis tikrai būtų didesnis“, – atsakė į Dano Arlausko klausimą T.Šiaudvytis.
T.Šiaudvytis pateikė statistiką, kad 2016 m. tarp pilną darbo dieną dirbančių gyventojų maždaug dešimtadalis uždirbo MMA, o nuo pernai, kai Darbo kodekse buvo numatyta, kad MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, MMA uždirba tik apie 3 proc. dirbančiųjų pilną darbo dieną. Dar apie 120 tūkst. gyventojų dirba ne pilną darbo dieną ir uždirba mažiau nei MMA.
„Spartus darbo užmokesčio (DU) augimas dar neturi pastebimo poveikio bendrai infliacijai, tačiau atskiriems jos komponentams – paslaugų kainoms, daro nemažą įtaką: DU paslaugų kaštuose sudaro didesnę dalį. Paslaugų kainų didėjimas yra gana spartus ir siekia 4,5 proc. Jei palygintume su kitomis ES šalims, pas mus paslaugų kainos didėja beveik sparčiausiai Europoje“, – sako T.Šiaudvytis.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šiemet ir kitąmet augs 6,7 proc.
„2019 m. tas vidurkis bus 960 eurų, neįskaitant mokesčių reformos“, – vidutinį atlyginimą kitąmet įvardijo Lietuvos banko ekonomistas.
Pirmąkart skaičiuoja pagal formulę
Pernai Trišalė taryba nustatė 400 eurų siekiantį MMA ir tuomet nusprendė, kad ateityje MMA turi būti 45–50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą, rašo BNS.
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad MMA didinimas – derybų klausimas.
„Tai yra derybų esmė. Dabar Trišalė taryba sės derėtis ir išklausysime, kokie yra lūkesčiai darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų, darbdavių. Kaip minėjau, Vyriausybė, būdama aktyvi Trišalės tarybos narė, veiks ir laikysis principo, ką mes jau esame Trišalėje taryboje įtvirtinę, kad (MMA – BNS) būtų tarp 42–48 procentų, kalbant apie vidutinį darbo užmokestį“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų. Nuo praėjusių metų liepos įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
