Sekite 15min Google
Štai jos:
1. „Gal jau išeikite?“ – sistemingas spaudimas darbuotojui palikti darbą
2. „Mes tik vertiname jūsų darbą“ – kai pradedama dirbtinai ieškoti pažeidimų
3. „Su jumis niekas nebenori dirbti“ – darbuotojo izoliavimas nuo kolektyvo
4. Viešas žeminimas, įžeidinėjimai ir pravardžiavimas kolegų akivaizdoje
5. Darbo priemonių atėmimas, prieigų blokavimas ir palikimas „be darbo“
6. Pasiaiškinimas po pasiaiškinimo, sankcija po sankcijos – kai kontrolė tampa spaudimo priemone
7. Darbdavys žino, kas vyksta, tačiau nieko nedaro – atsakomybė už toleruojamą psichologinį smurtą.
Žemiau pateiktas TOP nėra formalus statistinis reitingas. Tai viešai paskelbtuose Darbo ginčų komisijos (DGK) ir teismų sprendimuose pasikartojančių elgesio modelių apibendrinimas.
1. Sistemingas įžeidinėjimas, pravardžiavimas ir viešas žeminimas
Tai viena lengviausiai atpažįstamų, tačiau ne visuomet lengviausiai įrodomų psichologinio smurto formų.
2026 m. Klaipėdos DGK nagrinėtoje byloje bendrovės direktorius darbuotoją pakartotinai užsipuldavo, vadindavo žeminančiais žodžiais, atėmė jos telefoną ir įmetė jį į šiukšlių dėžę, klausė, kodėl ji vis dar dirba įmonėje. Darbuotoja pateikė pokalbių garso įrašus, liudytojos parodymus ir medicininius duomenis apie dėl patirto streso sutrikusią sveikatą.
DGK konstatavo psichologinį smurtą ir darbuotojos naudai priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos DGK 2026 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. DGKS-3997, darbo byla Nr. APS-103-9516/2026.
Kitoje 2026 m. byloje DGK psichologiniu smurtu pripažino vadovo bendravimą, kai darbuotojas buvo vadinamas „neįgaliu“, „durnu“, „kvailiu“, „nenormaliu“. Darbuotojui priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Alytaus DGK 2026 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. DGKS-835.
2. Grasinimai atleisti ir spaudimas sutikti su darbo sutarties nutraukimu
Pats pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nėra psichologinis smurtas. Tačiau situacija vertinama kitaip, kai darbuotojui nesutikus prasideda grasinimai, baudimas ir kryptingas spaudimas.
2026 m. Alytaus DGK byloje darbuotoja nesutiko su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Po atsisakymo vadovė pradėjo grasinti atleidimu už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ieškoti tariamų nusižengimų, keisti darbo grafikus ir kaltinti darbuotoją vagyste.
DGK nustatė, kad tai nebuvo teisėtas darbo organizavimas – tai buvo psichologinis spaudimas, kuriuo siekta darbuotoją priversti pasitraukti. Darbuotojai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Alytaus DGK 2026 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. DGKS-878, darbo bylos Nr. APS-111-2243/2026 ir APS-108-1782/2026.
3. Dirbtinis darbo pažeidimų „gaminimas“ ir nepagrįsti kaltinimai
Darbdavys turi teisę tirti galimus darbo pareigų pažeidimus. Tačiau ši teisė negali būti naudojama kaip priemonė susidoroti su nepageidaujamu darbuotoju.
Psichologinio smurto požymių gali atsirasti, kai:
- pažeidimų pradedama ieškoti tik darbuotojui atsisakius išeiti iš darbo;
- už analogišką kitų darbuotojų elgesį atsakomybė netaikoma;
- darbuotojas nepagrįstai kaltinamas vagyste, nesąžiningumu ar profesiniu nekompetentingumu;
- reikalavimai pateikti pasiaiškinimus naudojami ne aplinkybėms išsiaiškinti, bet darbuotojui įbauginti;
- per trumpą laiką skiriama neproporcingai daug sankcijų, siekiant sukurti formalų pagrindą atleidimui.
Vilniaus apygardos teismas vienoje byloje nustatė, kad darbuotojui per keturis mėnesius buvo neteisėtai paskirtos trys drausminės nuobaudos, o darbdavio veiksmai buvo ilgalaikiai ir sistemingi. Teismas pripažino, kad darbuotojo atžvilgiu buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas.
4. Darbuotojo izoliavimas ir atskyrimas nuo kolektyvo
Mobingas nebūtinai pasireiškia garsiais konfliktais. Kartais jis vykdomas tyliai:
- su darbuotoju nustojama sveikintis;
- neatsakoma į jo klausimus;
- jis nekviečiamas į susitikimus;
- neperduodama darbui reikalinga informacija;
- kolektyvas nuteikiamas prieš konkretų asmenį;
- darbuotojas viešai ignoruojamas arba pašiepiamas.
Lietuvos teismų skelbiamoje praktikos apžvalgoje būtent darbuotojo išskyrimas iš kitų, nesisveikinimas, ignoravimas, žeminimas kolegų akivaizdoje ir informacijos nesuteikimas įvardijami kaip klasikinės psichologinio spaudimo apraiškos.
Tačiau svarbu vertinti ne vieną nepavykusį pokalbį, o visą situaciją: veiksmų trukmę, pasikartojimą, kryptingumą ir tai, ar vienas darbuotojas buvo traktuojamas kitaip nei kiti.
5. Darbo priemonių atėmimas, perteklinė kontrolė ir žeminantis „darbo vertinimas“
Psichologiniu smurtu gali tapti ir iš pirmo žvilgsnio teisėtomis vadybos priemonėmis pridengtas elgesys.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje darbuotojas buvo nušalintas nuo įprasto darbo, pasodintas posėdžių salėje, iš jo paimtos darbo priemonės ir savaitę neskirta jokių užduočių. Jam vieninteliam buvo uždrausta naudotis skenavimo ir kopijavimo aparatu, netgi pasiimti popieriaus lapą.
Vėliau darbuotojui pradėtos skirti žemesnės kvalifikacijos užduotys su nepagrįstai trumpais terminais, jis buvo filmuojamas bendradarbių akivaizdoje, o jo dienos darbui įvertinti sudaryta komisija iš tų pačių kolegų.
Teismas paliko galioti sprendimą, kuriame konstatuotas ilgalaikis, sistemingas ir intensyvus psichologinis smurtas.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013.
6. Darbo prieigų atjungimas, nepagrįstos pravaikštos ir Darbo kodekse nenumatytos sankcijos
Darbo priemonių ar elektroninių prieigų atjungimas gali būti teisėtas, pavyzdžiui, pasibaigus darbo santykiams ar esant objektyviam saugumo poreikiui. Tačiau visiškai kitaip vertinama situacija, kai prieigos atjungiamos pačiam darbdaviui reikalaujant, kad darbuotojas vykdytų darbo funkcijas.
2026 m. Vilniaus DGK byloje nėščia darbuotoja pateikė prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys be išankstinio įspėjimo deaktyvavo jos darbines paskyras ir prieigas, žymėjo pravaikštas, pareikalavo pasiaiškinti, priėmė sprendimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir skyrė DK nenumatytą „papeikimą“.
DGK konstatavo, kad šių priemonių visuma įstūmė darbuotoją į bejėgę padėtį ir buvo naudojama siekiant darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Darbuotojai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus DGK 2026 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. DGKS-4381, darbo byla Nr. APS-113-8094/2026.
7. Žeminančios ir nesaugios darbo sąlygos bei ilgalaikis darbdavio neveikimas
Psichologinis smurtas gali pasireikšti ne tik žodžiais. Reikšmę gali turėti ir sąmoningas darbuotojo laikymas žeminančiomis, nesaugiomis ar sveikatai kenksmingomis sąlygomis, ypač kai į jo prašymus ilgą laiką nereaguojama.
2026 m. Panevėžio DGK nagrinėtoje byloje darbuotoja dirbo dulkėtoje aplinkoje, ant sulūžusios ir lipnia juosta apklijuotos kėdės, šalia nesaugių stiklinių lentynų ir elektros prailgintuvų. Darbo vietoje nebuvo poilsio vietos ir pirmosios pagalbos vaistinėlės. Darbdavys susidariusių problemų ilgą laiką nesprendė.
DGK nustatė, kad darbdavys sukūrė darbo aplinką, kurioje darbuotoja patyrė psichologinį smurtą ir sveikatos sutrikdymą, bei priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio DGK 2026 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2405, darbo byla Nr. APS-101-4711/2026.
