Palyginti su praėjusiu mėnesiu, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą ir tikėjosi mažiau sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Sausio mėn. 11 procentų gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 39 – kad pablogėjo, o 51 procentas gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 17, 35 ir 48 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 5 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 63 – pablogėjimo (gruodžio mėn. – atitinkamai 6 ir 54 proc.). 30 proc. gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 6 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 75 procentai – kad pablogėjo, o 17 procentų atsakė, jog padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 6, 73, 20 proc.). Sausio mėn. 3 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 80 procentų prognozavo pablogėjimą, 13 procentų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gruodžio mėn. – atitinkamai 3, 81 ir 13 proc.).
Sausio mėn. 95 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (gruodžio mėn. – 91 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėn. skyrėsi nežymiai: mieste jis buvo minus 55, kaime – minus 57. Palyginti su gruodžio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, kaime – 5 procentais. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, palyginti su gruodžio mėnesiu, prognozavo didesnį bedarbių skaičiaus augimą, namų ūkio finansinės padėties blogėjimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 52 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 9 iki 95 procentų, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 1 iki 62 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 31 iki 80 procentų. Prieš metus kas ketvirtas šalies gyventojas (26 proc.) tikėjosi savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo, 2009 m. sausio mėnesį tokių liko kas dvidešimtas (5 proc.). Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
