Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 11, 16:17

A.Armonaitė po susitikimo su Vokietijos atstove: „Išgirdau palaikymą Lietuvai“

Vokietija palaiko Lietuvą konflikte su Kinija, sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos valstybės sekretore Franziska Katharina Brantner. Anot ministrės, iš sekretorės ji išgirdo ne tik palaikymą, bet ir tai, kad Vokietija yra už bendrą Europos prekybos politiką.
Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Aiškintis Lietuvos ir Kinijos įtemptų santykių aplinkybes antradienį į Vilnių atvyko Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos valstybės sekretorė Franziska Katharina Brantner. Ji susitiko su užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų ministrais, prezidento patarėjais.

Su Lietuvos valdžios atstovais ji susitiko praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo šalies valdžią, kad jei konfliktas su Kinija nesispręs, Lietuvoje gali tekti uždaryti gamyklas.

Po susitikimo ministrė A.Armonaitė žurnalistams sakė, kad Vokietijos valstybės sekretorė užtikrino, jog ši šalis „Lietuvą mato kaip labai saugią ir perspektyvią investicijoms šalį“.

„Tiesą sakant, aptarėme ir Vokietijos investicijas Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką. Taip pat kartu pasidalijome vieningu požiūriu, jog iš esmės šis konfliktas, kuriame esame, yra europinės bendros rinkos aktualija, todėl būtina išlaikyti Europos bendros rinkos vientisumą, ir ilguoju laikotarpiu kalbant vienu europiniu balsu, galima rasti išeitį iš šitos situacijos“, – antradienį kalbėjo ji.

A.Armonaitė pabrėžė, jog į šią situaciją patekusios ne tik Lietuvos kompanijos, bet ir europinėje rinkoje veikiančios įmonės, susijusios su mūsų šalimi.

Kaip konkrečiai vokiečiai padės Lietuvai, A.Armonaitė neatsakė, nenorėdama kalbėti kitų lūpomis. Tačiau ji tvirtino išgirdusi palaikymą Lietuvai.

„Aptarėme svarbą vystyti bendrą, vieningą Europos prekybos politiką. Šiandien viena šalis gali pakliūti į sudėtingą situaciją, rytoj bus kita. Europoje reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos. Taip pat išgirdome vienareikšmišką palaikymą“, – sakė ji.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Anot A.Armonaitės, šiuo metu yra ruošiamas antisankcijų mechanizmas.

„Indikavau, kad jis turi būti paruoštas greičiau nei per pusmetį. Oficialiai parašėme ir kolegoms Prancūzijoje. Reikia veiksmų greičiau ir kad jie būtų praktiškai pritaikomi. Mes patekome į sudėtingesnę situaciją, nei kai kam atrodo, nes oficialiai sankcijų nėra, yra drumzlinas vanduo. Dingo šalis, viena valstybė, šiuo atveju, iš muitinės sistemų. Kažkieno prekės pravažiuoja, kažkieno nepravažiuoja. Šis mechanizmas turi veikti ir tokiais atvejais“, – nurodė ji.

A.Armonaitė teigė, kad su Vokietijos atstove F.K.Brantner buvo aptartas ir Vokietijos, ir Baltijos šalių prekybos rūmų raštas, kuriame buvo įspėta apie galimą vokiečių investuotojų pasitraukimą iš Lietuvos.

„Akivaizdu, kad to nerimo yra, bet konkrečių sprendimų dar nėra priimta, be to, negali būti priimta, nes situacija gali išsispręsti“, – kalbėjo ji.

Christian Spicker/Scanpix nuotr./Franziska Katharina Brantner
Christian Spicker/Scanpix nuotr./Franziska Katharina Brantner

Kartu ji pabrėžė, jog su F.K.Brantner buvo aptarta, kaip Lietuvos verslai galėtų pasinaudoti Vokietijos prekybos rūmų atstovybėmis visame pasaulyje.

„Esame eksportuojanti šalis, 80 proc. BVP surenkame iš eksporto. Mes dvigubiname savo komercijos atstovybių pasaulyje, bet tokia šalis kaip Vokietija turi daug daugiau. Kalbėsimės su jais toliau, kaip sudaryti galimybes Lietuvos verslui įsitinklinti ir vokiečių turimose atstovybėse“, – aiškino ministrė ir pridūrė, jog tai buvo Vokietijos sekretorės idėja.

Antradienį Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Ming-Hsin Kungas pranešė, kad artimiausiu metu planuojama įsteigti 1 mlrd. dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Rytų ir Vidurio Europos regioną. Tačiau šiame fonde, anot A.Armonaitės, Lietuva yra prioritetas.

„Norime, kad iš sudėtingos situacijos, kurioje Lietuva atsidūrė dėl prekybos su Kinija, pamatytume ir erdvę pokyčiams, galimybėms“, – komentavo A.Armonaitė.

A.Armonaitė priminė, kad vasarį pasileis priemonės „Naujos galimybės LT“ ir „Expo sertifikatas“, kurios skirtos rinkų diversifikavimui, orientuotos į sunkumų Kinijos rinkoje patiriančias įmones. Iš viso šioms priemonėms bus skirta 6 mln. eurų.

„Žinome, girdime ir kalbėjomės su asociacijomis labai iš anksto, kad trūks apyvartinių lėšų. Dėl to Europos komisijoje notifikavimui yra pateiktas lengvatinių paskolų instrumentas. Komisija turi pastabų, kiekvienas valstybės pagalbos instrumentas turi būti kruopščiai suderintas su Komisija. Jie dabar Komisijoje“, – kalbėjo ji.

15min primena, kad Vokietijos pozicija Lietuvos ir Kinijos ginče dėl Taivano atstovybės gali suvaidinti kertinį vaidmenį. Berlynas palaiko gerus prekybinius ryšius su Kinija, kurie ypač svarbūs vokiečių automobilių pramonei. Lietuvoje gamyklas turi Vokietijos automobilių pramonės įmonės „Hella“ ir „Continental“.

Tiek užsienio reikalų ministrė, tiek į Lietuvą atvykstanti politikė priklauso Vokietijos žaliesiems, kurie yra kritiškiau nusiteikę Kinijos valdžios atžvilgiu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką