„Nors situacija euro zonos ir ypač Vokietijos pramonėje išlieka trapi, kol kas neskubėčiau teigti, kad Lietuvos pramonės rodikliams koją pakišo būtent problemos euro zonos gamybos sektoriuje. Nereikėtų stipriai nerimauti dėl prastos rugpjūčio mėnesio statistikos, kadangi kiti Lietuvos pramonės rodikliai demonstruoja gerus rezultatus“, – komentare BNS teigė A.Izgorodinas.
Pasak jo, Statistikos departamento kas mėnesį atliekama gamintojų apklausa rodo, kad šalies gamintojų nuotaikos dėl paklausos eksporto rinkose šių metų rugpjūtį buvo geriausios per visus 2019 metus ir tik nežymiai atsilieka nuo 2018-ųjų pabaigoje pasiekto pokrizinio laikotarpio maksimumo.
Be to, Statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio mėnesį Lietuvos pramonė išnaudojo 77,6 proc. visų gamybos pajėgumų – šio rodiklio reikšmė išbuvo stabiliame lygyje per visus 2019 metus ir vos 0,3 proc. punkto atsilieka nuo istorinio maksimumo, kuris buvo pasiektas 2017-ųjų spalį.
„Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė šiuo metu maksimaliai išnaudoja esamus gamybos pajėgumus. Stabiliai aukšta gamybos pajėgumų išnaudojimo lygio reikšmė per visus 2019 metus reiškia, kad Lietuvos gamintojai išlaiko stabilų užsakymų portfelį. Sunerimti reikėtų jei šio rodiklio reikšmė smarkiai nukristų – tai indikuotų, kad gamintojai gavo mažiau užsakymų ir atitinkamai mažiau apkrauna esamus gamybos pajėgumus“, – aiškino A.Izgorodinas.
Todėl, pasak jo, šiuo atveju prastą Lietuvos pramonės gamybos rezultatą rugpjūčio mėnesį galėjo lemti geri Lietuvos pramonės rezultatai praėjusių metų rugpjūtį (bazės efektas), įvairūs vienkartiniai aspektai – pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį Lietuvos gamintojai galėjo įgyvendinti stambesnius vienkartinius užsakymus, kurių šiemet nebuvo.
„Teoriškai žiūrint, tam tikros įtakos galėjo turėti ir Brexit aspektas. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gamintojai aktyviai gamino ir eksportavo gaminius į Didžiosios Britanijos rinką avansu – iš esmės pildėsi sandėlius šios šalies rinkoje siekiant geriau pasiruošti Brexitui (...) Labai tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį šis atsargų pildymo efektas išblės dėl blogėjančios ekonominės situacijos Didžiosios Britanijos rinkoje ir su prekių sandėliavimu susijusiais papildomais kaštais“, – tvirtino A.Izgorodinas.
Anot jo, atitinkamai, mažesnė „gamyba į sandėlį“ galėjo neigiamai paveikti ir bendrus Lietuvos pramonės gamybos rodiklius.
Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 4,3 proc. iki 15,4 mlrd. eurų.
