„Dėl koronaviruso naftos kaina labai krito ir tai atpigino degalus, tai turėjo visiškai esminės įtakos sulėtėjusiai infliacijai. Taip pat atskiruose maisto prekių segmentuose matome pakankamai didelį kainų nuosmukį, pirmiausia tai yra daržovės“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
Anot jo, daržovių kainai įtakos taip pat turėjo koronaviruso pandemija – dėl jos pavasarį užsidarius Lietuvos viešbučiams ir restoranams, krito daržovių paklausa, todėl produkciją stengtasi parduoti pigiau.
„Daržovių augintojai susidūrė su tuo, kad turėjo gerą pasiūlą, bet labai ribotą paklausą, todėl jie stengėsi maksimaliai pigiai atsikratyti arba parduoti produkciją vidaus rinkoje. Gali būti ir taip, kad iš eksporto, išorės rinkų, plūstelėjo užsienietiškų daržovių produkcija. Gali būti, kad lenkai, kurie turi tokių pačių problemų kaip ir lietuviai, nes ir ten krito paklausa dėl karantino, tai gali būti, kad ta užsienietiška produkcija taip pat plūstelėjo į Lietuvą ir tiesiog kainų konkurencija labai paaštrėjo“, – sakė ekonomistas.
Vis dėl to jis teigia, kad nedidelė infliacija – pavojingas reiškinys Lietuvos ekonomikai, galintis sumažinti vidaus vartojimą.
„Tas faktas, kad turime nedidelę infliaciją, tai yra ir gerai ir blogai tuo pačiu metu. Gerai, nes nėra spaudimo gyventojų perkamajai galiai, bet blogai, nes defliacija ir jos tikimybė yra absoliučiai pats nedėkingiausias dalykas, su kuriuo gali susidurti Lietuvos ekonomika. Gali būti taip, kad prasidės kainų nuosmukis, žmonės nustos vartoti, nes lauks, kad kainos mažės, tada verslininkai toliau mažins kainas, bet žmonės nevartos, nes lauks, kad kainos dar mažėtų“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, normaliame lygyje metinė infliacija turėtų siekti apie 2 procentus.
Statistikos departamento teigimu, suderinta išankstinė metinė (birželį, palyginti su 2019-ųjų birželio mėnesiu) infliacija buvo 0,8 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
